Pasidaryk pats: tvenkinėlio įrengimas sode

Vanduo akį patraukia pirmiausia. Jis tarsi padidina sodą. Tvenkinėlį patartina kasti arčiau poilsio kampelio ar terasos. Jei įmanoma, vietą reikia parinkti toliau nuo didelių medžių, kad į vandenį nekristų ir jo neterštų lapai, o šaknys nepažeistų hidroizoliacinės dangos. Toks tvenkinėlis turėtų būti saulės apšviečiamas tik apie 6–8 valandas per parą, nes vasarą įkaitusiame vandenyje pradės trūkti deguonies ten gyvenantiems gyvūnams ir augalams. Svarbu nenutolinti jo nuo vandens šaltinio, nes kartkartėmis (ypač per didelius karščius) teks įpilti vandens.

Tvenkinėlio dydis

Kuo didesnis tvenkinėlis, tuo lengviau palaikyti jo biologinę pusiausvyrą. Norint, kad smulkūs gyvūnai ir žuvys gerai jaustųsi, minimalus paviršius turi būti apie 10 m2, o gylis 80–100 cm (jei norima auginti žuvis). Per didelis, be gyvūnų, tvenkinėlis sparčiai užželia. Jame greičiau dauginasi dumbliai, todėl tenka dažniau valyti.

Perkame plėvelę

Nedideliam tvenkinėliui netinka paprasta polietileninė plėvelė, naudojama statybose ir sode. Statybinių prekių parduotuvėse galima įsigyti specialios PVC plėvelės. Dažniausiai ji būna juoda arba žalia, atspari šalčiui ir nesuyra dėl saulės spindulių poveikio. Šia plėvele dugną galima iškloti mažiausiai dvidešimčiai metų.
Pirmiausia reikia nupiešti tvenkinėlio planą, numatyti jo gylį, laiptelių plotį ir skaičių. Kraštų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 45 °. Po to galima apskaičiuoti, kiek prireiks plėvelės dugnui iškloti.

Atliekami numatyti darbai

Numatytoje vietoje susmeigiami mediniai kuoleliai arba tvenkinėlio forma pažymima palei plane numatytus kraštus ištiesiant virvę. Nukasama velėna ir derlingas žemės sluoksnis, kuris supilamas netoliese ar iš jo suformuojamas gėlynas. Plokščiame būsimo tvenkinėlio paviršiuje nupiešiami 3–4 laipteliai, ant kurių vėliau bus pasodinti ar vazonuose pastatyti vandens augalai.
Iškasama apie 20 cm gilesnė, nei numatyta plane, duobė. Labai svarbu, kad abu krantai būtų vienodo lygio, kitaip vanduo plauks į sodą. Kai duobė iškasta, reikia surinkti visus aštrius daiktus ir atliekas (akmenis, stiklą, šaknų liekanas), galinčius supjaustyti plėvelę. Tada visą dugną patartina uždengti sodo plėvele ar užberti kelių centimetrų storio persijoto smėlio sluoksniu.
PVC plėvelė klojama, kai oro temperatūra aukštesnė nei 16 °C. Pradėti reikia nuo dugno. Svarbu krantuose padaryti kuo mažiau klosčių, nes po kurio laiko pro jas pradės bėgti vanduo. Visame dugne plėvelė turi būti neįtempta.
Jei tvenkinėlio dugną norima išberti žvyru ar akmenimis, tai padaroma prieš pilant vandenį. Geriau nenaudoti kalkakmenio, nes kalcio perteklius gali pakenkti žuvims ir augalams. Ant plėvelės geriau patiesti dirbtinės medžiagos tinklelį, kuris neleis judėti žvyrui, įplyšti plėvelei. Pripylus vandens reikia patikrinti, ar tvenkinėlio krantai vienodo lygio. Esant reikalui, galima užpilti smėlio. Plėvelės kraštai nupjaunami aštriu peiliu, paliekant 30 cm pločio apvadą.

Tvenkinuko kraštų apipavidalinimas

1. Paprastas grindinio plyteles arba plokščius akmenis sutvirtiname skiediniu, kurio pilama tiek ant žemės, tiek ant plėvelės krašto. Pagal išsikišusios plėvelės krašto plotį dedami atitinkamo dydžio akmenys ar plytos, kad jį užmaskuotų.
2. Žemėjantys tvenkinuko kraštai papuošiami žvyru ir keliais didesniais akmenimis. Jei krantai statesni, beveik prie pat vandens, suformuojamas šiek tiek pakeltas kraštas, kuris neleis byrėti akmenims.
3. Pakopos palei tvenkinuko kraštus, ant kurių stovės krepšeliai su skirtingame gylyje pasodintais augalais, turi turėti tvirtą pagrindą. Jas darykite tinkamo nuolydžio ir sutvirtinkite, kad nuolat skalaujantis vanduo nesuardytų.
4. Kartais smėlingame sklype pakopų neužtenka tvirtai suplūkti. Paviršių tenka iškloti medinėmis lentelėmis arba išliejamas 5 cm storio betono pagrindas. Telkinuko krantus verta sutvirtinti 50 cm pločio ir 15–30 cm storio betonine „apykakle“.