Patarimai šilauogių augintojams
* Vazonuose įsigytus krūmelius galima sodinti viso šiltojo sezono metu.
* Lietuvoje nepatariama auginti vėlyvųjų šilauogių veislių: rugpjūtį jau prasideda rūkai, ilgėja naktys, ilgiau laikosi rasa, dažnai mėnuo būna lietingas. Uogos bus drėgnos, sunkiau rinkti. Žinoma, galima pasisodinti keletą krūmelių vaikams paragauti.
* Po krūmais vešinčios piktžolės ravimos rankomis.
* Pirmą kartą tręšiama kovo pabaigoje / balandžio pradžioje, biriomis kompleksinėmis trąšomis. Antrą kartą, po trijų, keturių savaičių, prieš pat žydėjimą, beriama amonio sulfato. Praėjus trims savaitėms, po žydėjimo, vėl tręšiama amonio sulfatu. Vėliau gali būti dar patręšiama skystomis kompleksinėmis trąšomis (šilauogėms reikia azoto, fosforo, kalio, magnio, mikroelementų), geriausia – per lašelinę laistymo sistemą (šilauogės nemėgsta didelės koncentracijos). Tręšti baigiama apie Joninių, Petrinių laiką, birželio pabaigoje.
* Rūgštintojas naudojamas reguliariai, kas keletą laistymų. Rūgštintojo-vandens kibiras pilamas ant dviejų–trijų krūmų. Laistyti rūgštintoju galima ir po Joninių.
* Lysvės mulčiuojamos durpėmis, pjuvenomis. Nereikia pamiršti, jog pjuvenos lemia didesnį azoto suvartojimą, todėl, pilant daugiau pjuvenų, prireiks ir daugiau azoto (padidiname amonio sulfato ar net amonio salietros kiekį). Ypač gerai, jei pjuvenos, sumaišytos su durpėmis, bent metus pragulėjo supiltos krūvoje, pašuto.
* Norint auginti ekologiškai, galima naudoti granuliuotą paukščių mėšlą, žuvies ar kaulų miltus. Nepamirškime, kad ši kultūra – azotamėgė: amidinės ar amoniakinės formos azotas jai būtinas.
* Labai svarbus reguliarus laistymas: liejama po vieną–du kibirus krūmui per savaitę.
* Skinama nykščiu į saują, po vieną uogą, patamsėjus uogos kotelio dėmei. Raškome tik sausas uogas, nukritus rasai, nudžiūvus lietaus lašams.
* Nuskintas uogas atvėsiname iki 4 °C.
* Žiemai geriausia uogas šaldyti.
* Skanios ir džiovintos šilauogės, tačiau džiovinant svoris sumažėja septynis kartus.