Patekus į augalų glėbį, keičiasi prioritetai

Nors Jurgita Rimkevičė užaugo kaime, kur buvo didelis erdvus kiemas, daug augalų (mama taip pat mėgsta juos), tačiau visiškai nesidomėjo aplinkos kūrimu ir pačiais augalais. Viskas prasidėjo tada, kai prieš kelerius metus Jurgitos šeima įsigijo sodybą tik keli kilometrai nuo Šiaulių. Tikslas buvo turėti namus su erdviu kiemu, o ne 4–6 a kiemelį, koks dažnai būna miesto sklypuose, turėti ramesnę kaimynystę, o ne klausytis, kaip nuo 6 valandos ryto pradeda kursuoti viešasis transportas. Kaipgi sekasi jaunai moteriai tvarkytis naujoje vietoje? Perskaitykite Jurgitos pasakojimą.

Pavasario laukimas

Natūralu, kad naujuose namuose norisi susitvarkyti pagal save, jaukiai įsikurti. Sodyba – ne naujos statybos. Jau buvo ankstesnių šeimininkų suformuoti gėlynai, sodas, šiltnamis, kaip įprasta senesniuose sklypuose – daug pagalbinių pastatų. Nors sklypas yra 25 a (pagal šiuolaikinius standartus jau laikomas dideliu), tačiau kiemas platus, daug pagalbinių pastatų stovi ratu. Atrodo, kad mažiau erdvės, mažiau vietos viską patogiai ir naudingai sutalpinti.

Kai mes atsikraustėme, buvo lapkričio mėnuo, gamta ruošėsi žiemoti. Aplinka sutvarkyta, visi žoliniai augalai nupjauti ir pridengti, lapai sugrėbti. Užtat kaip įdomu buvo stebėti, kas čia dygsta, kas ruošiasi žydėti, kokių augalų prisodinta. Pavasaris startavo su krokais, tulpėmis ir kitomis gėlėmis.

Augalų stebėjimas

Sklype vyravo daugeliui sodų būdingas tradicinis stilius: daug visžalių augalų (‘Conica’ ir žemaūgės eglutės, įvairūs kadagiai, svyrantis maumedis ir kt.), inksto formos tvenkinukas, grįstas akmenimis, kažkas panašus į alpinariumą. Pasidairius į kaimyninius sklypus, buvo matyti ir augalų, ir sodo elementų atsikartojimas. Beveik kiekviename – panašus tvenkinukas ar augalas.

Pirmus metus stebėjome aplinką. Buvo įdomu matyti augalų kaitą. Labai maloniai nustebino raudonlapis pūslenis ‘Diabolo’. Jis žydi trumpai, tačiau efektingai apie savaitę. Šis krūmas dekoratyvus visą sezoną, visiškai nereiklus, niekuo neserga ir niekas jo nepuola. Puikus kaip soliteras. Dar nustebino itin didelis eleboras, kurio skersmuo siekia net 1 m. Ilgai žydi, o po žydėjimo lieka dailus, apvalus krūmas. Įspūdį daro brandus tamsiai rožinis bijūnas, kuris kasmet žydi 60–70 žiedų, nors ir nelabai kvepia. Taip pat yra keletas simpatiškų tujų. Jos buvo karpomos rutuliais, todėl ir toliau palaikome tokią formą.

Neišvengiami pokyčiai

Pasirodo, sodo dekoratyvumo pikas buvo pavasarį ir vasaros pirmojoje pusėje. Po lelijų gėlynuose niekas nebežydėjo ir tapo aišku, kad naujų žiedų nelabai bus. Va tada ir ėmiausi korekcijų. Pirmas dalykas, kurį padariau – įsigijau keletą augalų, kurie „groja“ vasaros antrojoje pusėje: šluotelinę hortenziją, ežiuolių, kemerą, šilokų. Šalia tvenkinio pasodintas pagrindinis gėlynas, kuriame augo didžiulis išsikerojęs kadagys. Jis buvo gerokai apdžiūvęs, iš po šakų lindo nemėgstamos garšvos. Su vyru išrovėme tą seną nedekoratyvų kadagį (spėju, ten galėjo būti net kazokinis), išrankiojau garšvų šaknis ir pasodinau pirmąjį augalą – juo tapo šluotelinė hortenzija ‘Vanilla Fraise’, vėliau sutūpė ir kiti.

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.

Jurgitos Rimkevičės nuotr.