Paunksmėje tūno vijokliai
Kiekvienas turime bent vieną šešėlingą vietą sode: gal tai šiaurinė namo siena, gal siauras takelis tarp tvoros ir namo. Surasti augalų, kurie auga tokiomis nesvetingomis sąlygomis, sudėtinga, bet nėra neįmanoma. Šiek tiek pasidomėję rasite ir grupę lianų. Dauguma mūsų sodų vijoklių – gamtos kūriniai, todėl lepinti nereikia. Juk tarp tokių augalų gana daug miškų gyventojų, kurie gerai jaučiasi gaudami mažai saulės spindulių. O juk sode visada norisi ką nors – suoliuką, tvorelę, ūkinį kampelį – paslėpti arba pagyvinti šiaurinę namo sieną.
Malonioje žalios lapijos apsuptyje
Pavėsyje gerai auga gebenės (Hedera). Nors gebenė lipikė (H. helix) turi uzurpatorės reputaciją, nenustebkite – pirmaisiais metais jaunas augalas nešaus kelių metrų į aukštį, kaipmat nepadengs žemės. Jam reikia laiko įsitvirtinti. Šią gebenę galima sodinti prie šiaurinės pastato sienos, kur pavasarį temperatūrų skirtumas mažesnis. Ji turi orines šakneles, todėl stiebai gali prisitvirtinti prie įvairių paviršių. Į viršų liana užlipa gana aukštai, bet dažnai apšąla. Kai kur gebenė lipikė apraizgo aukštą sieną, o kitose vietose neperžiemoja virš sniego dangos kyšantys ūgliai. Kaip kiliminį arba siena lipantį vijoklį pavėsyje ir pusiau pavėsyje rekomenduojama auginti ir kolchidinę gebenę (H. colchica). Ji po sniegu peržiemoja sėkmingai. Visoms gebenėms reikia ne tik šešėlio, bet ir užuovėjos, derlingos apydrėgnės dirvos.
Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia) – nereikliausia liana, lengvai ištverianti šaltas žiemas. Dirvai ir augimo vietai jis mažai reiklus, puikiai įsitvirtina paunksmėje. Rudenį augalas pasipuošia ryškiai raudona lapija ir nevalgomų smulkių melsvai juodų uogų kekėmis. Giminaičiui triskiaučiam vynvyčiui (P. tricuspidata) būtinas pavėsis ir užuovėja.
Jeigu jums vynvyčiai pabodo, pasisodinkite didžialapę kartuolę (Aristolochia macrophylla). Ji turi iki 20–30 cm ilgio širdiškus lapus. Pasodinta tinkamoje vietoje, ši kartuolė auga greitai ir įkopia į 10 m aukštį.
Kartuolės mėgsta purią, derlingą apydrėgnę dirvą ir pavėsį. Originalios formos žiedai skleidžiasi birželio mėnesį. Jaunus augalus žiemai reikia pridengti. Geriausia sodinti prie šiaurinės, pietrytinės ir rytinės namo sienos, didelio medžio pavėsyje. Mūsų klimato sąlygoms atsparios yra didžialapė ir mandžūrinė (A. manshuriensis) kartuolės.
Nors smaugikas (Celastrus) gerai auga saulėtoje vietoje, bet neblogai jaučiasi ir daliniame pavėsyje. Šią lianą galima sodinti po medžiais, aukštais krūmais.
Skanūs ir naudingi
Ir saulėtoje, ir pusiau šešėlingoje vietoje galima auginti paprastąjį apynį (Humulus lupulus). Vaisiai (spurgai) užsimezga tik tada, kai greta pasodinti abiejų lyčių – vyriškosios ir moteriškosios – augalai. Jie skinami techninės brandos – dar žali, kai spaudžiant pirštais gurgžda, apytikriai nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Apynių spurgų preparatai vartojami nuo miego sutrikimų, nerimo, virškinimui gerinti.
Aktinidijos (Actinidia) gerai veša daliniame pavėsyje, todėl galima sodinti šiaurinėje arba rytinėje pastatų pusėje, kitokioje pusiau užtamsintoje vietoje, kur kiti augalai žūsta. Tačiau pastebėta, kad saulėje jos taip pat gerai auga, tik mažiau vejasi aplink atramas. Šiuo atveju anksčiau subręsta ir vaisiai. Daliniame šešėlyje smailialapė, arba dailioji (A. arguta), aktinidija rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje sunokina maloniai rūgščius valgomus vaisius.
Pixabay nuotr.