Pavasarinių augalų šėlsmas. II dalis

Taisyklė paprasta: kuo ilgesnė diena ir kuo daugiau šilumos, tuo įvairesnių spalvų ir atspalvių pasipila gamtoje. Tai tiesiogiai susiję su augalų poreikiu daugintis. Jau pabunda ir ima ropoti, šliaužioti, skraidyti gausybė įvairiausių gyvių, turinčių pačių netikėčiausių poreikių, o augalai stengiasi jiems kaip įmanydami įtikti ir žydi įvairių spalvų ir formų žiedais, dvelkia pačiais įvairiausiais kvapais – nuo labai malonių mūsų nosims iki nelabai kokių…

 

 

Šaukščiai

Šaukščiai (Petasites) – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečių žolių gentis. Graikiškai petasos reiškia ‘kepurė nuo saulės’. Šie augalai turi tokius didelius lapus, kad jais galima prisidengti galvą ir nuo saulės, ir nuo lietaus. Šakniastiebis stambus, šakotas. Pamatiniai lapai stambūs, ilgakočai. Graižai susitelkę į šluoteles arba netikrus skėčius.

Gentyje yra apie 20 rūšių. Lietuvoje auga dvi: plačialapis šaukštis (P. hybridus) ir pilkalapis šaukštis (P. spurius). Pastarasis randamas tik pajūryje arba smėlėtose upių ir ežerų pakrantėse. Plačialapis šaukštis mėgsta šlapias, šaltiniuotas, versmėtas upių ir ežerų pakrantes, kalvelių šlaitus ar krūmynus. Šie augalai žydi balandžio–gegužės mėnesiais, būdami dar be lapų, tad jų žiedynai atrodo išties egzotiškai. Baigiantis žydėjimui, susiformuoja įspūdingo dydžio lapai ant ilgų lapkočių. Taigi šaukščiai yra dekoratyvūs nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Pilkalapis augintinas smėlėtose dirvose, plačialapis – drėgnose, trąšiose. Reikia žinoti, jog jie auga gana sparčiai (kai sąlygos tinkamos) plinta šakniastiebinėmis atžalomis ir gali sudaryti ištisus sąžalynus, jei nebus apribotas plitimas.

 

Žvynašaknė

Vienintelė Lietuvoje auganti genties rūšis – gegužinė žvynašaknė (Lathraea squamaria) – priklauso džioveklinių (Orobanchaceae) šeimai. Tai parazitinis augalas, turintis mėsingą šakniastiebį, apaugusį žvyneliais. Stiebas stačias, kiek palinkęs, storas, sultingas, rausvos spalvos. Lapai žvyniški. Žiedai susitelkę į kekę. Žydi gegužės mėnesį. Vaisius – dėžutė.

Žvynašaknė, kaip ir kiti parazitiniai augalai, neturi chlorofilo (t. y. žalios spalvos) ir organinių medžiagų fotosintezės būdu pasigaminti negali. Ji apraizgo medžių ir krūmų šaknis, išleidžia gausybę haustorijų (parazitų šaknų atitikmuo), kurios įauga į maitintojo ląsteles ir iš ten ima maisto medžiagas. Ne veltui graikiškas augalo vardas lathraios reiškia ‘slaptas, pasislėpęs’. Tai mūsų šalyje gana dažnas lapuočių medžių, ypač lazdynų, parazitas. Šeimininkams jis daro žalą ne tik atimdamas dalį maisto medžiagų, bet ir suardydamas ląsteles, į kurias įsiskverbia haustorijos. Atsivėrusios ertmės yra puiki proga į augalo vidų pakliūti kitiems niekdariams – grybinėms ligoms ir kenkėjams. Tad žvynašaknės egzotiškos ir savotiškai gražios, bet ant namuose auginamų lazdynų tikrai nepageidautinos.

 

Pelėžirnis

Pelėžirnių (Lathyrus) gentyje yra apie 160 rūšių. Iš Lietuvoje augančių 13 rūšių, viena žydi ankstyvą pavasarį. Tai pavasarinis pelėžirnis (L. vernus) – 20–50 cm aukščio pupinių (Fabaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Jo šakniastiebis trumpas, storas, gumbuotas. Stiebas stačias, kartais šakotas. Lapai plunksniški, sudaryti iš 2–3 porų lapelių, prielapiai stamboki, su smailiaviršūne skiaute. Žiedynai – ilgakotės retos kekės, sudarytos iš 3–8 palinkusių žiedų. Vainikėlis gana didelis, 1,3–2 cm ilgio, iš pradžių raudonai ar mėlynai violetinis, vėliau mėlynas, o į žydėjimo pabaigą žalsvai melsvas. Vaisius – 3–5 cm ilgio įstriža, plokščia ruda ankštis su 8–12 sėklų. Ji prinokusi sprogsta ir sėklas išsvaido. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais.

Pelėžirnis dažnas visoje Lietuvoje. Auga pavieniui arba nedideliais sąžalynais ūksmėtuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, daugiausia vidutinio drėgnumo kalkingame priemolyje. Šaknyse yra gumbelių su oro azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Jos sudaro mikorizę su tam tikrų rūšių grybais. Pelėžirnis medingas, turi alkaloidų. Labai retai auginamas gėlynuose, tačiau perspektyvus kaip dekoratyvinis pavasarinis augalas.

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius