Pavasarinių svogūninių grožis

Iš gausaus margumyno balandį galima išskirti dvi vyraujančias spalvas – mėlyną ir geltoną. Mėlyna – tai žydrės, scylės ir sniegžydrės. Šios smulkios gėlytės yra labai nereiklios, ilgai išgyvena nepersodintos, palankiomis sąlygomis plinta ir suželia kilimais. Jei prie jų dar dera daugybė mėlynų hiacintų – dangiška paklotė sode garantuota.

Saulėti lopinėliai – tai švitriešių ir geltonųjų plukių kilimai. Švitriešiai – labai trumpam pasirodančios laukinės gėlytės. Jau po mėnesio jų vegetacija baigiasi. Geltonųjų plukių sode reikėtų vengti, kad neplistų obelų rūdys. Visada pavasarį apžiūrėkite peržydėjusių plukių lapelius – ar apatinėje pusėje nėra rūdžių taškelių.

Balandžio antroje pusėje pasirodo įvairiausių hiacintų, ankstyvųjų tulpių ir narcizų žiedai.

Anksčiau peržydėjusių snieguolių, erančių, krokų besiformuojančias sėklų dėžutes nugnybkite, tuomet svogūnėliai bus stambesni. Tik jei sėklos reikalingos, palikite kelias didžiausias ir leiskite bręsti.

Augančioms ir žydinčioms svogūninėms gėlėms šiuo metu reikia papildomų trąšų. Geriausia – palaistyti kompleksinių trąšų tirpalu. Jei naudosite barstomas trąšas, jas įterpkite į paviršinį žemės sluoksnį. Tai darykite atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų ir svogūnėlių.