Pavasario pranašai šalia mūsų. I dalis
Atėjo tikrasis pavasaris, o kartu – ir didysis sprogimas gamtoje.
Efemerai ir efemeroidai
Botanikos soduose, darželiuose ir gamtoje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemerais. Efemerai (gr. ephemeros ‘vienai dienai’, vok. ephemer ‘trumpalaikis, praeinantis’) – tai trumpai gyvenantys vienmečiai, pražystantys ir subrandinantys vaisius per itin trumpą vegetacijos laikotarpį, po kurio apmiršta. Jie yra paplitę visame pasaulyje. Daugiausia efemerų randama smiltynuose, stepėse, dykumose. Mūsų klimato zonoje jų rūšių savaime auga gerokai mažiau, tačiau nemažai yra introdukuotų, auginamų darželiuose (eritroniai, scylės, žydrės, sniegžydrės, erančiai ir dar daug nuostabių gėlių). Dvimečiai ir daugiamečiai dar vadinami efemeroidais. Nepalankiu augimui metu jų šakniastiebiai ar svogūnai būna ramybės būsenos. Ankstyvą pavasarį saulėtose vietose pražysta erančiai, kelia baltus žiedelius snieguolės, savo grožį demonstruoja eleborai…
Ar pažįstate pavasarinę ankstyvę?
Vienmečių efemerų žiemoja sėklos, kurios sudygsta, vos tik jie nusprendžia, jog sąlygos jau palankios (pakanka drėgmės ir šilumos). Lietuvoje vienas iš ankstyviausiųjų yra mažutis, smulkutis, vos 2–5 cm aukščio augalėlis – pavasarinė ankstyvė (Erophila verna). Ji auga beveik visur, kur atsiranda bent menkiausias tarpelis plikos, lengvesnės žemės: pakelėse, dykvietėse, daržuose, gėlynuose, pasėliuose. Kadangi augalas smulkus, lapeliai išsidėstę skrotele prie pat žemės, stiebeliai siūliški, o žiedeliai irgi smulkūs (kaip ir daugelio bastutinių šeimos atstovų), balti – dažnas žmogus nė nepastebi. Kas netingi pasilenkti ar priklaupti – pamato bene pirmuosius nuostabaus grožio pavasarinius žiedelius. O žydėti ankstyvės pradeda jau kovo mėnesį. Kovo pabaigoje subrandina sėklas, o birželį jau nerasime, kurioje vietoje šie augaliukai augo – jų vegetacija jau būna pasibaigusi.
Žliūgės – gyduolės
Nors žliūgės ir įkyrios piktžolės, tačiau naudojamos medicinoje ir kosmetikoje, vartojamos ir kaip maistiniai augalai. Jose yra vitaminų A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgės pasižymi uždegimus gydančiu, tonizuojančiu, žaizdų gijimą skatinančiu, skausmą malšinančiu, šlapimą varančiu poveikiu. Sultys, nuovirai ir žolė normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina širdies ir nervų sistemos veiklą. Šviežias augalas vartojamas kaip organizmą stiprinanti, svorį mažinanti priemonė. Jis padeda sergant kepenų, inkstų, plaučių ir širdies ligomis, nuo nervų sutrikimų.
Žliūgės žiedeliai vadinami natūraliais gamtiniais barometrais, nes pagal juos galima spėti orus. Jei iki 9 valandos ryto gėlių vainikėlis neprasiskleis, vadinasi, dieną bus lietaus.
Iš pradžių žiedai, o tik vėliau lapai
Ankstyvieji pavasariniai augalai stengiasi iškelti žiedus ir žiedynus į saulę, kol dar nesužaliavę aplinkiniai žoliniai augalai, medžiai ir krūmai. Daugelis, pavyzdžiui, ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), plačialapis (Petasites hybridus) ir pilkalapis (P. spurius) šaukščiai, ima žydėti net neišskleidę lapų, kuriuos išaugina vėliau, jau per žydėjimą arba peržydėjus po jo. Kiti, pavyzdžiui, triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), žydėdami turi senuosius, pernykščius peržiemojusius lapus, o po žydėjimo arba jo metu leidžia naujus. Visgi didžioji pavasarinių augalų dalis į saulę kelia lapuotus stiebus su nuostabiausio grožio žiedais, pavyzdžiui, baltažiedės (Anemone nemorosa) ir geltonžiedės (A. ranunculoides) plukės. Jų žiedų spalvą nusako vardai.
Tiek žibuoklės, tiek plukės nėra reti mūsų krašte, bet mėgėjai skinti puokšteles turėtų leisti jiems pasisėti, tad neišskinkime visų kero žiedelių. Be to, lengvai išraunami negiliai po miško paklote pasislėpę sliekelio pavidalo šakniastiebiai ir augalai paprasčiausiai sunaikinami.
Pixabay nuotr.
