• gegužės 17 d., Antradienis

Pavasario pranašai šalia mūsų. II dalis

Pilką, niūroką mus supančios aplinkos spalvą keičia sodriai žalia, pasipila įvairiaspalviai žiedai.

 

 

 

 

 

Auksinės saulutės

Štai pakelėse jau balandžio–gegužės mėnesiais pastebime mažas aukso spalvos saulutes – ankstyvojo šalpusnio (Tussilago farfara) žiedynus, t. y. graižus, kuriuose yra keli šimtai vamzdiškų (vyriškų), centre išsidėsčiusių žiedų ir keli šimtai keliomis eilėmis, ratu išsidėsčiusių liežuviškų (moteriškų) žiedų. Žiedynai išauga ant 10–20 cm aukščio redukuotais lapeliais padengtų žiedynstiebių. Lapai, kurių apatinė pusė pilka, pūkuota, o viršutinė – žalia, plika, išsivysto augalams baigus žydėti. Per žydėjimą, dieną, stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių egzempliorių – nulinkęs.

Šalpusniai stengiasi peržydėti ir sėklas subrandinti greitai, kol aplinkiniai augalai „nepasiima“ dalies šviesos. Tad vienas žiedynas gyvena vos keletą dienų, o po 10–25 dienų (atsižvelgiant į šilumą, drėgmę) jau sunoksta šimtai mažais parašiutėliais pasirūpinusių sėklų, kurios su vėju pasiruošusios skristi užkariauti naujų žemių. Šalpusniai mėgsta molingą dirvą su negiliu podirvio vandeniu, ypač vešlios šaltiniuotose vietose. Jie auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Žemdirbiams šalpusniai – sunkiai išnaikinamos piktžolės, tačiau tai naudinga piktžolės yra vaistažolės.

 

Šalpusnis – kamuojamiems kosulio

Vaistams dažniausiai vartojami lapai. Jie pjaunami birželio mėnesį. Džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę būna bekvapiai, skonis kartokas, gleivingas. Dedami į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius. Lapuose yra iki 2,63 % karčiųjų glikozidų, sitosterino, galinės, obuolių, vyno, palmitino ir stearino rūgščių, saponinų, 5,18 mg% karotinoidų, 5 mg% askorbino rūgšties, inulino ir dekstrino, rauginių ir 15,4–18,2 % mineralinių medžiagų, vitamino C.

Šalpusnis mažina uždegimą, todėl jį galima vartoti gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimus, bronchinę astmą ir pleuritą, net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape. Tai atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu. Yra puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimų ir gripo. Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės – padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų. Tinstančias kojas reikėtų dažnai plauti šalpusnių nuoviru. Venų uždegimui gydyti iš šviežių sutrintų lapų su šviežia grietine gaminamas tepalas.

Nerekomenduojama vartoti vaistams nėštumo metu ir žindant.

Šalpusniai yra ir sinoptikai – žiedynai prieš lietų užsidaro. O mūsų senoliai savo pavasarinius darbus dažnai derindavo su gamtos reiškiniais, augalų fenologinėmis fazėmis. Pražydus ankstyvajam šalpusniui, jie sėdavo salotas, petražoles, ridikėlius, ridikus, morkas, žirnius. Sakoma, kad taip šie augalai apsaugomi nuo galimų kenkėjų pažeidimų.

 

Vieniems – gėlė, kitiems – piktžolė

Dar vienas saulės spalvos žiedais žydintis augalas, labai dažnas Lietuvoje, yra pavasarinis švitriešis (Ficaria verna). Kaip ir dauguma kitų vėdryninių šeimos augalų, ši rūšis auga pakankamai drėgnose dirvose: lapuočių miškuose, krūmuose, parkuose, medžiais apaugusiuose šlaituose, upių ir ežerų pakrantėse, pagrioviuose. Tai 5–30 cm aukščio daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, iš jo išauga kuokštinės, gumbiškai sustorėjusios šaknys. Stiebai gulsti arba kylantys, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki. Lapai apvalūs arba inkstiški, 2–5 cm pločio, karbuoti arba rečiau lygiakraščiai, ilgakočiai, blizgantys, sultingi. Jų pažastyse susidaro adventyviniai pumpurai, kurie, augalui apmirus, išsibarsto, ir kitais metais iš jų susiformuoja nauji augalai. Žiedai pavieniai, šakų galuose, 2–3 cm pločio. Vaisiukai vienasėkliai, su trumpais snapeliais. Įdomu, kad jie retai kada subręsta, todėl švitriešis paprastai dauginasi adventyviniais pumpurais, kuriuos išnešioja lietaus vandens srovės. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais.

Jauni lapeliai ir stiebai vartojami salotoms. Vėliau, vaisiams bręstant, augalas pasidaro nuodingas, kaupia saponinus, ciano rūgštį ir kitas medžiagas. Anksčiau lapai, šaknys ir stiebai buvo vartojami liaudies medicinoje. Pavasarinis švitriešis yra labai dekoratyvus, auginamas ir gėlynuose, tačiau vertinamas dviprasmiškai: vieniems – graži gėlė, kitiems – įkyri, lengvai besidauginanti ir plintanti piktžolė.

 

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Gegužės 17, antradienis.
  • Saulė teka 05:09, leidžiasi 21:22.
  • Mėnulis teka 23:46, leidžiasi 05:37.
  • Mėnulis Šaulyje, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis gegužės 16 d.
  • Gailė, Paskalis, Virkantas.
  • Pasaulinė informacinės visuomenės diena. Tarptautinė diena prieš homofobiją
  • KIRMINŲ DIENA. Vaisių diena. Sėkite, sodinkite šakniavaisius, tręškite daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius. Dauginkite krūmus atlankomis. Vežkite kompostą, mėšlą. Naikinkite žemės paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Negalima sodinti gūžinių salotų, ravėti.
  • Sužydo šermukšnis pirm alyvos – lauk darganotų ir šaltų orų.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius

baneris