Pavėsį pakenčiantys prieskoniniai žolynai ir daržovės

Daugumai daržovių ir prieskoninių žolynų reikia saulės. Tačiau yra ir tokių, kurie dera ir saulėtoje vietoje, ir daliniame šešėlyje – kai kuriems užtenka poros valandų tiesioginės šviesos per dieną. Tinkamai parinktos daržovės ir prieskoniniai augalai spindulių retai lankomoje vietoje augs ir derės.

Mylėkite prieskoninius augalus

Kai kuriems žolynams, be abejonės, reikia saulės (atsiprašome bazilikų mėgėjų). Mūsų siūlomas dešimtukas gali augti ten, kur ji vieši 2–4 valandas per dieną. Natūraliai kai kurie prieskoniniai žolynai auga miškuose po medžiais. Jie gražiai atrodo sode ir suteikia malonų aromatą patiekalams.

Pavėsyje, kur spindulių prasiskverbia mažai, siūlome sėti pankolinę kinmėtę (Agastache foeniculum). Tai daugiametis žolynas, žydintis ir daliniame šešėlyje. Žiedai, lapai turi malonų aromatą ir skonį, panašų į anyžių. Iš džiovintų ir žalių lapų išsivirsite skanios arbatos. Jais galima pakeisti anyžius. Krūminė perilė (Perilla frutescens) vienmetė. Ją galima maišyti su kalendromis ir mėtomis. Tinka šviežiems vaisiams, žuvies ir ryžių patiekalams pagardinti.

Ūksminguose lapuočių miškuose gegužės mėnesį pražysta meškinis česnakas (Allium ursinum). Lietuvoje šis augalas yra saugomas. Jam labai patiks pavėsinga vieta, kur kiti prieskoniniai žolynai neprisitaiko. Skoniu ir kvapu meškinis česnakas primena daržinį. Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – daugiametis žolynas. Mėgsta ir saulėtą vietą, ir dalinį šešėlį. Nuostabus citrinos aromatas sklinda iš paruoštos arbatos puodelio. Lapai – puikus vaisių salotų priedas. Daržinio builio (Anthriscus cerefolium) lapai atrodo kaip paparčio, o skoniu primena anyžius. Geriausia šiam vienmečiui augalui – po medžiais. Pavėsingose vietose galima sodinti ir laiškinį česnaką (A. schoenoprasum), blakinę kalendrą (Coriandrum sativum), sėjamąją petražolę (Petroselinum crispum), vaistinį šalaviją (Salvia officinalis), salotinę sultenę (Valerianella locusta), pipirmėtę (Mentha x piperita).

Žalios daržovės

Šešėlinguose sklypeliuose sodininkaujantys žmonės sako, kad pagrindinė taisyklė, kurią reikia įsidėmėti, yra rinktis ne tas daržoves, kurių vartojate vaisius ar šaknis, o tas, kurių lapus ir stiebus skinate. Joms nedidelis šešėlis nepakenks. Atkreipkite dėmesį – visiškoje priebalandoje neaugs niekas.

Nuo 3 iki 6 valandų saulės per dieną ištvers daugiausia vitaminų, kalio, kalcio bei kitų mineralinių medžiagų sukaupiantys lapiniai (Brassica oleracea var. acephala) ir briuseliniai kopūstai (B. oleracea convar. acephala var. gemmifera), brokoliai (B. oleracea convar. botrytis var. cymosa). Pavėsingose vietose galima sodinti daržinius špinatus (Spinacia oleracea), valgomąsias rūgštynes (Rumex acetosa), daržinius porus (Allium porrum), rabarbarus (Rheum x hybridum), lapines salotas (Lactuca sativa var. acephala), lapinius ir lapkotinius valgomuosius salierus (Apium graveolens), laiškinius svogūnus (Allium fistulosum). Čia galima auginti sėjamąją gražgarstę (Eruca sativa) ir paprastąjį bastutį (B. rapa var. rosularis).

Žirniai ir pupos duos derlių, kai šviesos gaus 4–5 valandas per dieną. Tik rinkitės ne aukštas, o žemaūges veisles. Tokiomis sąlygomis sulauksite ir burokėlių, ropių derliaus. Moliūginės daržovės geriausiai jaučiasi saulėje, o jei nėra kitos išeities – auginkite ir daliniame pavėsyje. Žinoma, šiuo atveju jos turės didesnius lapus ir mažesnius vaisius. Tvirta atrama pagelbės šiek tiek kopti į viršų ir gauti daugiau šviesos.

Pixabay nuotr.