Pažintis su pupinių šeima

Spalio mėnesį į sandėliukus keliauja paskutinės rudens gėrybės – obuoliai, morkos ir kopūstai. Ir nors pavasarį bei vasarą dažnai sau panosėje bambame, kad per sodo ir daržo darbus nuolat trūksta laisvo laiko, kai tik rudenį jo atsiranda daugiau, kažkodėl nelabai džiaugiamės. Nostalgiškai žvelgiame į tuštėjančias lysves ir sodą sukdami galvą, kuo gi nuo šiol reikės užsiimti. Žinoma, galima dažniau užsukti į teatrą ar aplankyti parodą, keliauti po gražias Lietuvos vietas, o galima ir daugiau skaityti, ypač apie augalus. Juk kiekvienas iš jų, net ir mažiausias daržo gyventojas, turi įdomią istoriją – kaip atsirado mūsų soduose, kuo naudingas žmogui, kodėl mėgsta tik tam tikrą vietą… Šį rudenį mūsų žvilgsnis nukrypo į pupinių šeimą. Kodėl? Tai ne tik gausi, bet ir labai įdomi grupė, kurioje yra daug gerai pažįstamų ir visai nepažįstamų augalų. Susipažinkime.

 

 

 

 

 

Kaip pažinti?

Manote, kad pupinių (Fabaceae) šeimai priklauso tik žirniai, pupos ir pupelės? Štai ir ne. Gal sunku patikėti, bet joje yra per 450 genčių ir daugiau kaip 12 000 rūšių! Šie augalai auga visoje planetoje, išskyrus Antarktidą. Tai ne vien tokie žoliniai augalai kaip žirniai ar pupos, bet ir gausybė krūmų, medžių, vijoklių. Nemažai jų auga ir Lietuvoje.

Norint atpažinti, kad augalas tikrai priklauso pupinių šeimai, reikėtų atkreipti dėmesį į būdinguosius požymius.

*Lapai prie stiebo būna prisisegę pražangiai, t. y. ne vienas priešais kitą, o po vieną atskirai ir aplink stiebą išsidėstę spirale. Jie dažnai trilapiai arba plunksniški (sudėtiniai), lygiais krašteliais ir kartais su prielapiais.

*Žiedą paprastai sudaro 5 vainiklapiai, kurie primena miniatiūrinį laivelį (o gal drugelį): vienas panašus į valtelę, du – į bures, o du – kaip irklai. Žiedus mėgsta lankyti bitės ir kiti vabzdžiai, susivilioję nektaru.

*Dauguma pupinių šeimos atstovų sunokina vaisius dėžutėse – ankštyse, kurios gali būti nuo kelių milimetrų iki 1 m ilgio.

 

Ypatingosios šaknys

Viena įdomiausių šios šeimos augalų dalių – šaknys. Jei kada matėte išrautos pupelės arba žirnio šaknis, tai pastebėjote, kad jos būna apkibusios nedideliais gumbeliais. Juose gyvena bakterijos, kurios fiksuoja ir kaupia azotą iš atmosferoje. Tai unikali savybė, nes taip pupiniai apsirūpina azotu ne iš dirvos kaip dauguma augalų, o iš oro. O juk tai vienas iš reikalingiausių cheminių elementų augimui skatinti. Tad pupinių šeimos augalų beveik nereikia tręšti azoto trąšomis (nebent kol jie dar būna maži).

Be to, lubinai, dobilai, vikiai, žirniai, liucernos ir kiti „pupinukai“ yra labai puiki žalioji trąša, praturtinanti dirvą ne tik azotu, bet ir fosforu. Jie supurena dirvą ir stabdo eroziją. Jeigu vasarą darže auginote žirnius, pupeles ar pupas, nuėmę derlių neišraukite, o nukirpę palikite dirvoje. Ne veltui ekologinės vejos mišinių sudėtyje būna dobilų sėklų (jie taip pat pupiniai!) ir ją reikia mažiau tręšti. Juk pertręšus dirvą azoto trąšomis, kaupiasi kenksmingi nitratai ir nitritai.

Lietuvoje augantys žoliniai

Lietuvoje savaime auga apie 50 pupinių šeimos rūšių augalų. Visi yra žoliniai, daugelį galima rasti pievose ar pamiškėse. Tai kelios dešimtys dobilo (Trifolium), vikio (Vicia) ir pelėžirnio (Lathyrum) rūšių. Taip pat dažna kulkšnė (Astragalus), perluotis (Anthyllis), gargždenis (Lotus), barkūnas (Melilotus) ir liucerna (Medicago). Iš savaiminių pupinių šeimos augalų net 9 yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą kaip nykstantys. Štai ilgagalvis dobilas (T. rubens) – labai gražus, pasipuošiantis ilgomis rožinėmis žiedų galvutėmis. Šį retuolį galima pamatyti sausose pamiškėse, o norintys tokį turėti savo gėlyne gali sodo prekių parduotuvėse įsigyti sėklų arba sodinukų. Iš žolinių pupinių augalų dar galima paminėti saldžialapę kulkšnę (A. glycyphyllos), kurios lapai iš tiesų yra speficinio saldumo ir anksčiau vartoti gydymui.

Tiesa, su ankštiniais augalais reikia būti ir atsargiems: nors nemažai jų (pupelės, žirniai, pupos, sojos, lęšiai, avinžirniai, dobilai, asparcetai, liucernos, ožragės, vikiai, pupuolės bei kt.) vartojama maistui ar pašarui, bet yra ir nuodingų, kai kurie kaupia toksines medžiagas. Jeigu gerai nepažįstate augalo, neskubėkite ragauti.

Čia paminėtos savaiminės Lietuvos krašto pupinių šeimos gentys, bet daug ir įvairių augalų atkeliavo kaip dekoratyviniai, maistiniai ar pašariniai iš kitų kraštų. Iš svetimžemių būtina prisiminti gausialapį lubiną (Lupinus polyphyllus). Kažkada į Lietuvą jis buvo atvežtas kaip labai naudingas, nes dekoratyvus, mėgstamas bičių, tiko kaip pašarinis ir sideratinis augalas. Bet ilgainiui žala pradėjo viršyti naudą, nes šis lubinas nevaržomai išplito gamtoje, stelbdamas ir išstumdamas mūsų savaiminius augalus, keisdamas natūralias augavietes ir kartu visą ekosistemą (grybai, kerpės, kiti augalai, vabzdžiai, smulkieji gyvūnai ir t. t.). Šiuo metu jis įrašytas į invazinių augalų sąrašą, kaip ir Sosnovskio barštis. Draudžiama prekiauti sėklomis, nerekomenduojama auginti dekoratyviniuose želdynuose.

Tiesa, yra rūšių, kurios nėra agresyvios. Jeigu mėgstate lubinus, auginkite geltonąjį (L. luteus) arba kurį nors kitą puošnų hibridą.

 

Sumedėję pupinių šeimos atstovai

Lietuvoje neauga nė vienas savaiminis pupinių šeimos medis arba krūmas, nors kai kurie pas mus apsigyveno taip seniai, kad, regis, čia nuolat buvę. Štai baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) anksčiau vadinta akacija, ir toks pavadinimas šnekamojoje kalboje išlikęs iki šiol. Nors ji irgi laikoma agresyviai plintančiu augalu, bet bent atneša naudos ten, kur paprastai niekas nenori augti – dykvietėse ir kitose nederlingose vietose, nenaudojamuose savartynuose, karjeruose ar norint sutvirtinti šlaitus. Žiedai medingi ir mėgiami bičių, tik intensyvus plitimas turėtų būti kontroliuojamas, todėl dekoratyviniuose želdynuose geriau sodinti geltonalapes, spalvingais žiedais žydinčias bei kitų rūšių robinijas. Dar dažna karagana (Caragana), anksčiau vadinta žirnmedžiu, ir auginama kaip nereiklus gyvatvorių augalas.

Neretas ir pupmedis (Laburnum), apie kurį rašėme gegužės mėnesį. Šis geltonų žiedų savininkas, nors ir labai gražus, yra nuodingas, todėl prieš sodindami jį savo kieme gerai apgalvokite, ar nepakenks mažiems vaikams arba naminiams gyvūnams.

Iš rečiau auginamų ir įdomių sumedėjusių pupinių šeimos atstovų galima paminėti visteriją (Wisteria). Tai vijoklinis augalas, kuris vėlyvą pavasarį pakvimpa žiedais, susitelkusiais į violetines kekes (yra ir baltai žydinčių veislių). Lietuvoje dažniausiai auginama kininė (W. sinensis), kartais gausiažiedė (W. floribunda) visterija ir įvairūs hibridai.

Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų krašte galima pamatyti ir nuostabų cercio (Cercis) žydėjimą. Tai gan neaukštas medelis, gausiai apsipilantis rožiniais žiedais prieš pat skleidžiantis lapams. Kam yra tekę būti Pietų ir Vidurio Europos šalyse pavasarį, greičiausiai atkreipė dėmesį į užburiančius žiedų debesis miestų želdynuose. Žydinčių cersių jau galima pamatyti ne tik Lietuvos botanikos soduose, bet ir privačiuose kiemuose.

Tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos) – didelis, kelių dešimčių metrų aukščio parkų medis. Dygliai būna tikrai įspūdingi, tad artinantis prie augalo geriau būti atsargesniems! Vasaros pabaigoje medis pasipuošia įspūdingomis ankštimis – tamsiai vyšninės spalvos, net iki 50 cm ilgio. Amerikos indėnai jaunas ankštis su sėklomis valgydavo.

Pupinių šeimos medžių Lietuvoje auginama ir įvairesnių, bet išskirtinas nebent geltonžiedis posnis (Cladrastis lutea) – gan atsparus šalčiui neaukštas medis, vėlyvą pavasarį žydintis maloniai kvepiančiomis baltomis žiedų kekėmis.

Iš pupinių šeimos krūmų želdynuose kartais auginama krūminė amorfa (Amorpha fruticosa), raipstas (Cytisus), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius), prožirnis (Genista), juodasis palėpštis (Lembotropis nigricans) ir paraipstis (Chamaecytisus). Tiesą sakant, visi šie geltonai žydintys krūmai, išskyrus amorfą, kuri skleidžia violetines žiedų žvakeles, yra tokie panašūs, kad ir botanikai kartais nesutaria, ar jie priklauso atskiroms gentims, ar yra tik varietetai. Tiesa, želdynuose pastaraisiais metais populiarėja įvairios veislės įvairiaspalviais žiedais.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius