Pelėsis vejoje: kodėl ir ką daryti?

Dažnai puiki pavasarinė daugelio sodybų šeimininkų ar sodininkų nuotaika susidrumsčia, kai iš po tirpstančio sniego pasirodo parudavę, išpuvę vejos lopinėliai. Nors šiemet sniego nebuvo daug, bet problema aktuali.

Fuzarioze žolės gali susirgti pasėjus užkrėstą sėklą, užsikrėtusios nuo ligotų augalų liekanų ir piktžolių. Ligai plisti palankios sąlygos susidaro lietingą ir šaltą rudenį, gilią ir šiltą (su atodrėkiais) žiemą bei vėsesnį ir lietingą pavasarį. Grybiena įsiskverbia į augalų audinius ir sparčiai plinta, todėl netrukus lapų paviršiuje pasirodo rausvas, pilkšvas grybienos bei konidijų apnašas. Esant drėgnam ir vėsiam orui, liga persimeta nuo sergančių ant sveikų augalų. Fuzariozė taip pat smarkiai plinta, jeigu rudenį paliekama vešli, nenušienauta žolė arba jei gausiai prisninga ant šlapios, nespėjusios įšalti dirvos.

Norint turėti gražią veją ir išvengti joje parudavusių, išgedusių lopinėlių, visų pirma reikia parinkti jai tinkamą vietą. Svarbu, kad čia per ilgai neužsilaikytų drėgmė, nebūtų nuolat užpavėsinta. Be to, reikia sėti tik geros kokybės sėklą, tinkamu laiku ir į gerai paruoštą dirvą.

Pavasarį, sniegui nutirpus, reikia sureguliuoti paviršinio vandens nutekėjimą, veją patręšti mineralinėmis trąšomis, rūgščią dirvą pakalkinti, išnaikinti piktžoles, pašalinti augalų liekanas.

Pexels nuotr.