Pergolė: nuostabus žaliasis ir žydintis virsmas

Vertikaliajam pergolių želdinimui tiks vijokliniai augalai. Jie organiškai siejasi vieni su kitais. Mažai kas įsigyja pergolę ir nesvajoja paskęsti žiedų ir žalumos metamame lengvame šešėlyje. Kas gali būti žavingiau, nei rožių žiedais pasidabinęs grakštus medinis statinys?! Tačiau turėkite omenyje, kad žiemą šiuos augalus teks kuo nors pridengti. Dešimtis krūmelių vargu ar norėsis kasmet klostyti.

Ir dar – pirkdami augintojo pasiteiraukite, ar lankstūs rožės stiebai. O gal esate pasiruošę vargti dėl gražių žiedų, ir dangstymas, lankstymas jūsų negąsdina? Pasisodinkite skaičiai raudoną ‘Amadeus’. Ji žiedus sukrauna jau ant pirmamečių ūglių. Aukštis 2,5 m. Puikiai atrodys ir bespyglė ‘Christine Helene’ gelsvais žiedais, kurios aukštis 2–3 m. ‘Dortmund’ žiedai raudoni, stambūs, su baltais viduriukais, o ‘Lykkefund’ – kreminiai, maži. Pastaroji rožė gali užaugti iki 5–6 m aukščio. ‘New Dawn’ – iki 3–4 m aukščio kvapni, šviesiai rausva rožė. Senovinės veislės keri žiedų subtilumu ir gausa, įdomia istorija, o naujosios vilioja neįprastomis spalvomis, ilgu žydėjimu. Konkurentės rožėms gali būti tik raganės.

Labai patrauklios yra šviesamėgė margalapė (Actiniadia arguta) ir dailioji (A. kolomicta) aktinidijos. Tiesa, tik tokiu atveju, jei pergolė nestovi saulėkaitoje. Gražiai atrodo didžialapė kartuolė (Aristolochia durior), vijutrės (Atragena), apskritalapis (Lonicera caprifolium) ir stambiažiedis (L. tellmanniana) sausmedžiai, ląstūnės (Campsis). Kininės visterijos (Wisteria) Lietuvoje nukenčia nuo šalčio, tad jas auginti galite, nebent jei esate labai užsispyrę. Pergolėms apželdinti tinka ir vynmedis (Vitis), vynvyčiai (Parthenocissus). Norintiems kasmet išbandyti ką nors naujo derėtų sodinti vienmetes lianas: kvapųjį pelėžirnį, raudonžiedę pupelę, purpurinį ar trispalvį sukutį.