Petunijos: galybė šakelėmis sliuogiančių žiedų

Balkonų loveliuose, krepšeliuose dažniausiai auginamos svyrančios petunijos. Dažnai jos klaidingai vadinamos surfinijomis. Surfinijos – tai tik viena iš svyrančių petunijų veislių serijų, kurią sukūrė viena Japonijos kompanija. Gėlės pasaulyje taip išpopuliarėjo, taip dažnai minimos, kad prigijo paprastesnis surfinijų pavadinimas.

Smulkiažiedė petunija = Calibrachoa?

Calibrachoa – dar viena mįslė. Dažna ji vadinama smulkiažiede petunija arba smulkiažiede surfinija. Ar tai didelė klaida? Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta.
Botanikai ilgai ginčijosi dėl kai kurių petunijų ir Calibrachoa rūšių priskyrimo vienai ar kitai genčiai. Pavyzdžiui, C. procumbens buvo kilnojama iš vienos genties į kitą, o nuo 1825 iki 1990 metų turėjo net du pavadinimus (be minėto, dar Petunia parviflora) ir vienu metu priklausė dviem gentims. Būta ir daugiau painiavos, apie kurią plačiau nepasakosime.
Mokslininkai dirbo, skaičiavo chromosomas (petunijos jų turi 14, o Calibrachoa – 18), skleisdami sumaištį tarp gėlininkų. 1992 metais brazilai atliko kruopštų minėtų augalų rūšių tyrimą ir paskelbė, kad daugelio iš jų statusas nėra galutinai nustatytas. Šių mokslininkų  duomenimis, 6 rūšys tikrai priklauso Petunia genčiai, 15 – Calibrachoa, o 12 – kol kas petunijoms, bet ateityje gali būti priskirtos kitai genčiai. Žodžiu, mokslininkai pluša…

Ir vis dėl to, kuo jos skiriasi?

Calibrachoa išoriškai panaši į petuniją, bet yra esminių skirtumų. Calibrachoa stiebai, priešingai nei petunijų, labiau sumedėja, stipriau šakojasi ir tokių ilgų kasų kaip svyrančios surfinijos neišaugina. Lapai daug smulkesni negu petunijų (ilgis 3–4 cm, plotis 1 cm), lancetiški. Visos žaliosios dalys padengtos retais tvirtais plaukeliais. Žiedai panašūs į petunijų, bet kur kas smulkesni, apie 3 cm skersmens. Žiedlapių kraštai lygūs.
Gamta Calibrachoa dovanojo violetinę spalvą, bet įsikišus žmogui atsirado veislių baltais, įvairių atspalvių raudonais, rožiniais, geltonais ir rusvais žiedais. Daugeliui veislių būdinga ryški tamsesnė centrinė žiedlapio gysla, prie vidurėlio (jis paprastai geltonas arba rusvas) įgaunanti dar intensyvesnę spalvą. Sėklų populiariųjų veislių Calibrachoa nesubrandina, tad pasidauginti įmanoma tik vegetatyviniu būdu.
Apibendrinimas: Calibrachoa gausiau žydi, atsparesnė sausroms, lietums ir vėjams. Priežiūra beveik nesiskiria nuo petunijų.

Calibrachoa ir petunijų auginimo ypatumai

*Prieš sodinant į indus patariama šiek tiek patrumpinti ūglius – augalai geriau šakosis.
*Dirva ruošiama puri, derlinga. Įterpiama perlito arba vandenį absorbuojančių granulių. Calibrachoa ir petunijos nepakenčia užmirkusios dirvos – drėgmė gali sukelti šaknų puvinį.
*Prieš sodinant į indus būtina įberti drenažinių medžiagų, o laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui.
*Jei pradėjo gelsti lapai, galimos dvi priežastys – netinkamas dirvos rūgštingumas arba trūksta trąšų. Geriausiai tinka vandenyje tirpios trąšos (N : P : K – 20 : 10 : 20).
*Augalai gerai pakenčia karpymą, tad jeigu nepatinka ne vietoje augantis ūglis arba šakos ištįso, naudokite žirkles. Tai paskatins krūmų šakojimąsi ir jie netrukus taps dekoratyvesni.
*Vieta – saulėta. Daliniame pavėsyje augalai žydi mažiau.