Pirmyn į sodus – artėja pavasarinės sanitarijos metas!
Už tai, kad mūsų soduose priviso galybė ligų ir parazitų, turime dėkoti chemija ir monokultūromis grindžiamai agronomijai. Be mūsų pagalbos augalai apsieiti jau negali. Taigi, pats metas imtis darbo.
Pirmiausia – kamienų gramdymas
Pavasarį, iki išsprogstant pumpurams, nuo vaismedžių kamienų ir skeletinių šakų reikia nugramdyti apmirusią žievę, samanas ir kerpes. Pastarosios – oro drėgmės ir negilaus gruntinio vandens rodiklis. Dažniausiai samanomis ir kerpėmis apauga medžiai arčiau miško. Storas šakas ir kamienus nuvalyti metaliniu šepečiu plonais šereliais, o nuo smulkesnių šakelių pirštinėta ranka nubraukti viską, kas įmanoma. Kartu nuskinkite sausus lapus ir mumifikuotus vaisius, kuriuose žiemoja kenkėjai ir grybų sporos.
Atrodo, kam to reikia? Juk kerpės ir samanos – ne parazitai. Bet pastebėta, kad nuvalyti vaismedžiai greičiau išsprogsta, vasarą būna stambesniais ir sodresnės spalvos lapais, užaugina gražesnius vaisius. Taigi, kad žievei svarbu gerai kvėpuoti. Nuvalyta ji gauna daugiau šviesos. Svarbu: tik nereikia to daryti rudenį – po kerpėmis žievė žiemoja geriau.
Purškiame, kol miega pumpurai
Nuvalę vaismedžius turime nupurkšti geležies arba vario sulfatu* (atitinkamai 500 g arba 300 g kibirui vandens). Tai reikia daryti, kol dar pumpurai miega, o juos standžiai gaubia žvyneliai. Šis purškimas yra pirmasis smūgis grybinėms ligoms ir kartu profilaktinė priemonė – kerpės ir samanos paskui ilgai neauga.
Balinimo svarba
Geležies arba vario sulfato dedama ir į balinimo mišinį. Į kibirą vandens pilti 2 kg kalkių arba kreidos, 0,5 kg molio, 0,5 kg sulfato ir gerai išmaišyti.
Vieni sodininkai medžius balina rudenį, kiti žiemą, bet dauguma – atėjus pavasariškai šiltiems orams. Tai daroma dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – apsauga nuo pelių, žiurkių, zuikių. Jei siekiama šio tikslo, balinama prieš žiemą, o į mišinį dedama graužikus ir ilgaausius atbaidančių medžiagų (naftalino, deguto). Kita, svarbiausia, priežastis – noras apsaugoti kamienus ir skeletines šakas nuo saulės nudegimų ir įtrūkių.
Dažnai žiemą vaismedžių kamienai apledėja. Pašvietus saulei, pietinėje pusėje po žieve ledas pradeda tirpti. Vanduo teka žemyn ir kaupiasi kamienų apačioje. Naktį, kai spusteli šaltukas, jis vėl sušąla, pavirsta ledu. Kitą dieną procesas pasikartoja. Ledo sluoksnis kaskart storėja, o žievė atšoka nuo kamieno ir apmiršta. Balinimas žiemą, ypač moliu, apsaugo žievę nuo peršilimo dieną ir peršalimo naktį, todėl ji mažiau trūkinėja ir atsilaupo.
Vėlyvas pavasarinis balinimas tik apsaugo kamienus ir apatines šakas nuo zuikių. Pavasarį, kol dar neprasikalusi žolė, į sodą ilgaausių atklysta taip pat dažnai, kaip ir žiemą. Jei nėra patikimos tvoros, balinti būtina.
