Pirtis tinka ne visiems
Suomijoje tvirtinama, kad į pirtį gali eiti visi, kurie gali iki jos ateiti. Tiesos yra, tačiau tik dalis. Kartais, skubėdami į pirtį sveikatos, galime paprasčiausiai ją ten ir palikti. Praskleiskime garų uždangą ir, padedami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus, gydytojo Zenono Javtoko, išsiaiškinkime, kam ši pramoga nėra sveikatos šaltinis.
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS
Sveikam žmogui pasikaitinti pirtyje naudinga: suintensyvėja širdies darbas, padažnėja ritmas, su prakaitu gali pasišalinti iki 150 kenksmingų medžiagų, tarp kurių – net ir toksiniai metalai: gyvsidabris, varis. Tačiau dėl didelio karščio daugiau kraujo iš vidaus organų suteka į paviršinius kūno audinius (būname gerokai įraudę), vidaus organai mažiau aprūpinami maisto medžiagomis ir deguonimi, nepalankiomis sąlygomis širdis turi dirbti intensyviau. Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis karštį ištveria sunkiau, todėl kaitinimasis pirtyje jiems nerekomenduojamas.
Vis dėlto gydytojo Zenono Javtoko nuomone, toks požiūris nėra visiškai teisingas: svarbu pasirinkti tinkančią pirtį ir prisiminti saiką. „Turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, patartina rinktis infraraudonųjų spindulių arba turkišką pirtį: jose temperatūra siekia tik apie 40–60 laipsnių, ne taip smarkiai prakaituojama, širdžiai tenka mažesnė apkrova. Sveiki žmonės šiose pirtyse gali išbūti iki 30 min., o sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis – perpus ar dar trumpiau.“ Labai svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Jei gerokai padažnėjo širdies plakimas, pykina, ima svaigti galva, nelaukite, išeikite į priepirtį ar kitą vėsesnę vietą, atsigerkite vandens, patogiai atsisėskite ar atsigulkite.
Tekstas – Angelės Kiliuvienės.
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ spalio numeryje.
