Plautės – lepumas joms svetimas

Labiausiai paplitusios rūšys
Labiausiai mėgiama šlakuotoji plautė (P. saccharata). Šis augalas vertinamas dėl žavingomis dėmėmis išmargintų iki 40 cm ilgio lapų. Jų skrotelė išsiskleidžia iki 60–75 cm. Žydinti šlakuotoji plautė yra 30–40 cm aukščio.
Plautės ilgainiui sudaro tankius sąžalynus. Tai ypač būdinga raudonajai plautei (P. rubra). Jos aukštis – 25–30 cm. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Žiedai ryškūs raudoni, susitelkę į kekes.
Siauralapės plautės (P. angustifolia) žiedai iš pradžių būna rožiniai, vėliau mėlyni arba violetiniai. Žydi balandžio pabaigoje ir gegužę. Šis augalas yra vaistinis, bet rinkti negalima – jis nuo 2000 metų įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Minkštaplaukės plautės (P. mollissima) aukštis – 20–50 cm. Lapai platūs, iki 50 cm ilgio. Apatinė pusė žalia su pilku atspalviu, viršutinė tamsi žalia. Žiedai melsvai violetiniai. Žydi gegužės mėnesį. Išskirtinė ypatybė – minkšti, švelnūs pūkeliai, kurių neturi kitos rūšys.
Gėlynuose kartais auginama vaistinė (P. officinalis) ir tamsioji (P. obscura) plautės. Pastaroji rūšis savaime paplitusi visoje Lietuvoje, išskyrus vietoves su nederlingais smėlingais dirvožemiais.
Raudonųjų, vaistinių, tamsiųjų ir šlakuotųjų plaučių lapai žiemoja po sniegu, kitų rūšių – nunyksta.
Ką plautės mėgsta ir ko nepakenčia?
*Plautės nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir karštų orų. Jos mielai auga pusiau pavėsyje ir yra pasiruošusios taikstytis su nuolatiniu pavėsiu. Būtent čia lapų piešinys būna ypač ryškus, o žiedų atspalviai sodriausi.
*Plautės mėgsta drėgmę, todėl gerai jaučiasi pamulčiuotos. Jos ištvermingos šalčiams.
*Pasisodinus tinkamoje vietoje, persodinti ir dalyti kerus reikėtų tik po 5–6 metų.
*Vasarą rekomenduojama kelis kartus nupurkšti nuo miltligės. Ši liga plautėms pavojingiausia. Yra ir dar viena blogybė – lapus pasigardžiuodami šlamščia šliužai.
Sodinimas ir dauginimas
Plautes geriausia sodinti grupėmis po lapuočiais medžiais ir krūmais, šviesiame arba visiškame pavėsyje. Galima sodinti pirmoje mišrių apvadų eilėje, jei šie nėra saulėkaitoje.
Be lapuočių medžių ir krūmų, puikios plaučių kaimynės yra kitos pavasarį žydinčios gėlės: raktažolės, eleborai, melsvės, žiemės, epimedžiai ir anksti pražystančios svogūninės. Nuostabiai šie augalai atrodo šalia astilbių ir paparčių.
Geriausia dauginti kero dalimis vasaros pabaigoje arba rudenį. Galima ir sėklomis. Tik nereikėtų pamiršti, kad plautės lengvai kryžminasi, ir nevertėtų tikėtis identiškų palikuonių. Kad nepasisėtų, reikia nuskinti peržydėjusių augalų žiedkočius, kol sėklos dar nesubrendusios.