Pomidorų lapų „signalai“: kada, ko ir kiek trūksta?

Pomidorų lapai išblyškę, kraštai sukasi, o gal jie įgavo violetinį atspalvį? Spalvą lapai keičia ne šiaip sau – taip jie praneša, kokių medžiagų stokoja.

Apie tręšimą

Gausus tręšimas ir šiluma, bet nėra šviesos – štai geriausios sąlygos daigams žūti. Bet jei šviesos pakanka, ypač šiltnamyje, tręškite dosniai, kas dvi savaites. Stebėkite daigus. Jei jie menkai auga, o lapai blyškiai žali, naudokite kompleksines trąšas. Pomidorams labai reikalingas magnis – įsitikinkite, kad jo yra trąšų sudėtyje. Antrasis maitinimas – pelenais. Jų reikia stiklinės kibirui vandens. Pelenai – tai kalis, kalcis ir mikroelementai. Taip šias trąšas ir kaitaliokite.

Apie ką įspėja lapai

Kaip tręšti daigus, labai gerai matyti vos į juos pažiūrėjus.
*Jei apatinė lapų pusė yra raudonai violetinio atspalvio, trūksta fosforo. Problemą spręskite tręšdamas per lapus dvigubuoju superfosfatu (šaukštas kibirui vandens).
*Stiebeliai silpni, lengvai išvirsta, o lapelių kraštai lyg apdegę – kalio deficitas. Sprendimas: kibirui vandens šaukštas kalio sulfato, kalio chlorido arba kalio nitrato. Toks tręšimas padeda ir tada, kai trūksta sieros (lapai gelsvi arba kreminiai).
*Dėmės tarp žalių gyslų byloja apie mangano trūkumą. Padeda purškimas 0,1 proc. kalio permanganato tirpalu.
*Lapai šviesūs, išryškėja žalios gyslos – trūksta geležies. Tręšiame geležies sulfatu. Jo reikia 0,5 arbatinio šaukštelio kibirui vandens.
*Lapai bąla, o jų krašteliai riečiasi į viršų – nepakanka magnio. Naudojamas 0,5 proc. magnio sulfato tirpalas. Galima imtis ir kitų priemonių – laistyti vandeniu, į kurį įberta stiklinė dolomitinių kalkių (jose yra nuo 20 iki 40 proc. magnio oksido).
*Viršūnėlės išsiriečia, o vėliau apmiršta – mažoka boro. Šiuo atveju purškiama boro rūgšties tirpalu (10 g / kibirui vandens) per lapus.

Yra sodininkų, kurie mano: „Na ir kas, kad gerai auga. Patręšiu dar – bus dar geriau.“ Štai tada ir gali nutikti nepataisoma bėda. Pirmieji pertręšimo požymiai: lapų plokštelės išsiriečia lanku, galais į apačią. Jei laiku nesiimsime priemonių, jų kraštai pradės džiūti ir apmirs. Galima dirvą plauti vandeniu, pasirūpinti, kad augalai gautų daugiau šviesos ir mažinti temperatūrą. Bet „apsinuodijusių aukų“ likimas miglotas.