• lapkričio 28 d., Sekmadienis

Populiariausios gudobelių rūšys

Vienapiestė gudobelė (C. monogyna) – viena dažnesnių rūšių, paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Ji auga 8–10 m aukščio medeliu arba krūmu. Nedideli žali karpyti lapeliai turi prielapius. Žydėti ši gudobelė pradeda gegužės arba birželio mėnesį. Žiedai balti, susitelkę į kekes, mėgstami bičių. Jie turi specifinį pūvančios žuvies kvapą, kuris daugeliui žmonių nelabai patinka ir kurį suteikia trimetilaminas. Tiesa, jis yra skirtas ne žmonių uoslei, o vabzdžiams apdulkintojams. Vienapiestės gudobelės dygliai nedideli, iki 1 cm, bet tikrai aštrūs. Vaisiai, vadinami obuolėliais, subręsta vasaros pabaigoje arba rugsėjį. Jie raudonos spalvos, nedideli, 0,5–1 cm skersmens ir nėra itin gardūs, bet labai vertingi kaip vaistai. Vienapiestę gudobelę nuo kitų mūsų gudobelių lengva atskirti pagal sėklą, kuri vaisiuje yra tik viena ir gan stamboka. Paprastai raudoni obuolėliai kybo ant šakelių per visą žiemą, jei tik jų nenulesa paukščiai.

Sukurta keletas veislių. ‘Variegata’ lapeliai išmarginti baltai. ‘Pteridifolia’ lapelių kraštai banguoti ir panašūs į garbanas. Veislės ‘Stricta’ medeliai užauga siauros koloniškos formos, o ‘Compacta’ – nedideli ir tankūs.

 

 

 

 

 

Glotnioji gudobelė (C. laevigata) dar neseniai moksliškai buvo vadinama grauželine. Palyginti su vienapieste gudobele, Lietuvoje ji retesnė, šiek tiek žemesnė, iki 6–8 m, irgi gali augti medeliu arba krūmu. Šią gudobelę galima rasti molingų kalvų viršūnėse, lapuočių miškuose, Nemuno pakrantėse. Lapeliai smulkesni, mažiau karpyti ir apvalesnėmis skiaučių viršūnėmis. Žydi keliomis savaitėmis vėliau, paprastai birželio mėnesį. Tiesūs dygliai ilgesni, iki 2 cm. Raudonuose obuolėliuose dažniausiai slepiasi dvi sėklos, nors retkarčiais gali būti ir viena ar trys. Sėklos šiek tiek mažesnės ir lygesnės nei vienapiestės gudobelės.

Yra sukurta apie 10 veislių, iš kurių pati žinomiausia (ir, ko gero, pati gražiausia) – ‘Paul‘s Scarletʼ. Pražydusi gražuolė iš toli traukia dėmesį gausiais sodriais rožiniais pilnaviduriais žiedais. Tai iš tiesų labai puošnus augalas. Į jį panaši ‘Rosea Flore Plena’, kurios žiedai taip pat pilnaviduriai ir rožiniai, tik šviesesni, o ‘Plena’ – beveik balti arba vos rausvi. ‘Gireoudii’ lapeliai būna išmarginti baltai rausvomis dėmelėmis.

 

Miškinė gudobelė (C. rhipidophylla) taip pat paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, bet dažniau auga lapuočių miškuose ir pamiškėse. Be to, ji mažiau žinoma nei kitos dvi rūšys. Lapeliai giliai karpyti smailomis skiautėmis, apatinė dalis šiek tiek plaukuota – pagal šį požymį miškinę gudobelę galima atskirti nuo glotniosios ir vienapiestės. Be to, žiedai ir vaisiai šiek tiek didesni. Pastarieji, kaip ir daugumos gudobelių, yra ryškiai raudoni, kartais su žaliomis dėmelėmis.

Lietuvoje minėtas tris savaime augančias gudobeles sunkoka atskirti, nes gan panašios. Be to, manoma, kad jos, būdamos šalia viena kitos, gali kryžmintis.

Be minėtų gudobelių, Lietuvoje auga daug rūšių, atkeliavusių iš kitų šalių. Ypač vertinamos tos, kurios sunokina skanius ir vitaminingus vaisius.

 

Švelnioji (C. mollis) ir pošvelnė (C. submolis) gudobelės panašios ne tik pavadinimais, bet ir išvaizda. Abi nokina skanius, sultingus stambokus vaisius. Raudoni obuolėliai sunoksta rugsėjį ir gan greitai nubyra ant žemės. Skinant juos nuo medžio (arba krūmo), reikia būti itin atsargiems, nes augalai turi tvirtą gynybinę priemonę, ypač pošvelnė gudobelė, kurios aštrūs, kieti ir lenkti dygliai yra ilgesni už pirštą. Gan gardžius vaisius sunokina sultingoji (C. succulenta), taškuotoji (C. punctata), vėduoklinė (C. flabellata), skiauterėtoji (C. crus-galli), slyvalapė (C. x prunifolia), raudonoji (C. sanquinea) ir dar kelios rūšys. Vaisiai skaniausi švieži. Juos galima džiovinti, šaldyti, virti uogienes ar kompotus, gaminti vyną.

Gudobelių vaisiai dažniausiai būna raudonos spalvos, bet kartais ir juodi, pavyzdžiui, sibirinės (C. chlorosarca), juodosios (C. nigra) ar Duglaso (C. douglasii). Pietinės (C. azarolus), plaukuotosios (C. pubescens) ar taškuotosios gudobelės ‘Aureaʼ obuolėliai geltoni ar geltonai oranžiniai ir gan stambūs.

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Lapkričio 28, sekmadienis.
  • Saulė teka 08:13, leidžiasi 16:00.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 14:05.
  • Mėnulis Mergelėje, dylantis, IV ketvirtis. Delčia lapkričio 27 d.
  • Egmontas, Eidenė, Eidenis, Rimgaudė, Rimgaudas, Rufas, Steponas, Vakarė, Jokūbas
  • Advento pradžia
  • Šaknų diena. Jei pašąlo, galima sėti morkas, burokus, pastarnokus, krapus, petražoles, pamulčiuokite. Grėbkite lapus. Kraukite komposto krūvas, vežkite ir kratykite mėšlą. Baltinkite medžius, mulčiuokite augalus, pridenkite raganes, rožes ir kitus sodo lepūnėlius. Išleiskite vandenį. Persodinkite kambarinius augalus. Sodinkite medžius, krūmus, gyvatvores, persodinkite senus medžius. Galima raugti kopūstus. Nerekomenduojama konservuoti, virti uogienių, sandėliuoti derliaus.
  • Jei ugnelė krosnyje cypia – bus vėjas.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

SS

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ką naudosite dengti augalams žiemai?

Įvykių kalendorius