Raganių gerbėjai, sukluskite!
Praeitame numeryje supažindinome su Pauliumi Danieliumi – „Šumskų ūkelio“ šeimininku, sukaupusiu nemenką raganių kolekciją. Stebina ir raganių gausa, ir kolekcininko sukauptas žinių bagažas. Augintojas gali patarti kitiems raganių mylėtojams ne tik teoriniu, bet ir praktiniu aspektu. P. Danielius sulaukia daug klausimų socialiniuose tinkluose, tad, kaip ir dera tiksliųjų mokslų atstovui, visas užklausas susistemino ir surašė punktais. Skaitykite, įsidėmėkite, darykite išvadas, planuokite, sodinkite.
Raganių grupės
Žmonėms, kurie dar mažai pažįsta raganes, dažnai kyla klausimas, kas gi tos jų grupės. Vienur kalbama apie veisles, kitur apie genėjimą. Galiausiai viskas visiškai susimaišo, ir raganės nurašomos kaip mažai suprantamas ir terlionės nevertas dalykas.
Šiuo atveju turime skirti raganių veislių grupes ir genėjimo grupes.
Veislių grupė nurodo, kokiai rūšiai ar hibridų grupei priklauso augalai pagal jų kilmę ir biologines savybes – lapų, žiedų formą, augimo ypatumus ir kt. Hibridinių raganių grupę lemia jas veisiant naudotų tėvinių augalų rūšis ar veislė.
Rūšinės raganės – tai natūraliai gamtoje įvairiuose pasaulio regionuose augančios raganės.
Veislių grupių pavyzdžiai: ankstyvosios ir vėlyvosios didžiažiedės raganės (apibendrintai didžiažiedžių raganių grupė vadinama Patens), žolinės raganės (Integrifolia) ir kt. Daugiau veislių grupių paminėsiu genėjimo grupių aprašyme.
Genėjimo grupės
I grupė. Pirmosios grupės raganių nereikia genėti. Tai nereiškia, kad to negalima daryti. Jeigu turite kur leisti joms vytis aukštyn 3, 5 ar 8 m – puiku, galite negenėti. Tačiau bėgant laikui apatinėje dalyje liks vien pliki stiebai, o žiedai telksis vis aukščiau. Jeigu vietos yra nedaug, tuomet genėti reikia ir šias raganes. Šitaip užtikrinamas tolygesnis žiedų pasiskirstymas per visą jų aukštį, taip pat naujų ūglių auginimas iš dirvos.
Pagrindinė taisyklė – genėti po žydėjimo, trumpinant ar šalinant šiųmečius ūglius. Be to, galima patrumpinti ankstesnių metų ūglius (paprastai ne žemiau nei 1 m). Na ir, žinoma, niekas neatšaukė sanitarinio genėjimo – pažeistų, lūžusių, nudžiūvusių dalių šalinimo.
Pirmajai grupei priklauso vijutrės (Atragene, šioms savo ruožtu – Alpina, Macropetala ir Koreana pogrupiai), kalninės (Montana) ir pietuose auginamos visžalės (Armandii).
Paulius Danielius
Pauliaus Danieliaus nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. liepos mėnesio numeryje.