Rankų darbo sodyba
„Viskas – mano vyro rankų darbo, – džiaugiasi Angelė Kamliauskienė. – Nuo lubų iki grindų. Net baldai paties gaminti. Ir viskas – tik iš jo paties vaizduotės.“ Ir iš tiesų, kai žengi pro namų duris, supranti, kad atsidūrei kažkokiame kitame pasaulyje, kur beveik viskas – iš medžio.
Išdrožė vos pamatęs
Pasiteiravus, iš kur tokia meilė medžiui, kur jos ištakos, kas to išmokė, sužinai, kad viskas – dėl meilės, dėl kažkada žmonai išdrožtos Jūratės. Prieš daugiau nei 30 metų, kai Algirdas su Angele dar tik draugavo, vyriškis dar nebuvo žinomas kaip drožėjas. Amato išmokęs iš tėvuko, vis kažkiek droždavo, bet ne taip rimtai, kaip vėliau. „Kartą parduotuvėje pamačiau medinę Jūratę, norėjau nusipirkti, bet Algirdas sustabdė sakydamas, kad išdroš. Tuo metu dar nežinojau, kad ištekėsiu už tokio talentingo tautodailininko. Jis pažadėjo ir išdrožė. Taip atrodo visas mūsų bendras gyvenimas – jis kažką dirba, drožia, o aš valau. Vakare viską dulkiu siurbliu išsiurbiu. Kitą dieną, grįžusi iš darbo, vėl tą patį randu. Bet kiek žmogus turi kantrybės! Be jos niekas nepavyktų“, – pasakoja Angelė. Pasak moters, anksčiau Algirdas kūrė, teturėdamas tik vieną peiliuką. „Pasiima pagalį, ir tuo peiliuku gražiausias gėles su visomis detalėmis išdrožia“, – prisimena šeimininkė. Savo darbais išgarsėję meistras džiaugiasi, kad jie pasklido po platųjį pasaulį. Algirdo darbų – stogastulpių, kryžių, rūpintojėlių, skulptūrų, sūpuoklių – ne tik Utenos rajone rasime, bet ir Švedijoje, Novomoskovske (Rusija), Papėje (Latvija).
Tekstas – ČESLAVOS DEINAROVIČ. Nuotraukos – DONATO DRAGŪNO.
