Reprezentatyvus žaliasis kilimas: kaip tokį turėti?
Kokie žolių mišiniai rekomenduojami vejoms prie namų?
Geriausi vejų sėklų mišiniai yra tie, kurie atitinka konkrečios vietos dirvos sudėtį, drėgnumą ir apšvietimo sąlygas. Be to, turite atsižvelgti į vejos priežiūros ir eksploatacijos intensyvumą.
Buitinėms vejoms tinka mišiniai, sudaryti iš pievinių miglių ir raudonųjų eraičinų. Jei dirva pakankamai drėgna ar įrengta laistymo sistema, didesnę dalį gali sudaryti pievinės miglės. Tokia veja bus atspari trypimui, ją galima trumpiau šienauti. Sausesnėse ir laidesnėse dirvose, taip pat kur menkesnis apšvietimas geriau, kad didesnę dalį sudarytų raudonieji eraičinai. Dažnai į mišinius dedama ir daugiamečių svidrių, nes jos labai greitai sudygsta ir vystosi. Šios žolės nėra ilgaamžės mūsų klimate, todėl geriau, kad jų mišinyje būtų ne daugiau kaip 15–30 %. Kitos žolių rūšys naudojamos siekiant pagerinti vejos prisitaikymą prie specifinių sąlygų.
Norėdami turėti atsparią ir ekologišką veją, kurios galima netręšti, rinkitės mišinius su vadinamaisiais mikrodobiliukais. Jų sudėtyje esantys ankštiniai augalai ant šaknų kaupia azoto atsargas ir juo maitina kartu augančias varpines žoles. Dobilai greitai plečiasi pažeme, todėl veja atspari mechaniniams pažeidimams, sausroms.
Ar reikia pasėtas sėklas lengvai užberti, pavoluoti, palieti?
Pasėtas sėklas būtina įterpti grėbliuku ar kitu įrenginiu į 0,5–1,5 cm gylį. Po to rekomenduojama užsėtą plotą suvoluoti sunkiu (100–120 kg) volu. Jei norite, kad sėklos sudygtų maksimaliai tolygiai, jas įterpę pamulčiuokite 1,5–2 cm storio sijoto durpingo komposto ar juodžemio sluoksneliu, kurį taip pat suvoluokite. Šis plonas organinis sluoksnis papildomai saugo drėgmę ir skatina tolygų sėklų dygimą.
Kokia svarbiausia pirmametės vejos priežiūra? Kada pirmą kartą šienauti? Kokio aukščio žolė turėtų būti?
Dygstančią veją svarbu laiku ir tinkamai pirmą kartą nušienauti. Pirmą kartą reikia pjauti, kai jauna žolė pasiekia 8–9 cm aukštį. Ji turi būti iki 5–6 cm aukščio, kad greičiau vystytųsi, mažiau reaguotų į sausras. Po 3–4 šienavimų veją galite palikti standartinio 3,5–4,5 cm aukščio. Žemiau galima pjauti tik grynas miglių vejas (apie 2,5–3,5 cm). Kitos varpinės žolės per žemai nupjautos gali pradėti nykti. Per kartą rekomenduojama nupjauti ne daugiau kaip viršutinį trečdalį, kad žolės nenustotų augti. Jei apleidote savo veją, pjaukite ją kelis kartus su kelių dienų tarpais.
Pirmas pjovimas atliekamas sausą dieną, kai žolė be rasos. Jei dirva puri, dieną prieš tai rekomenduojame ją suvoluoti nesunkiu (40–50 kg) volu. Pjaukite žoliapjove su aštriu peiliu. Jei žolė labai gležna, rekomenduojame naudoti dalgį ar vejapjovę su rotaciniu pjovimo būgnu.
Ar pirmaisiais metais reikalingas papildomas tręšimas, priežiūra nuo grybelinių ligų?
Nupjautą jauną veją rekomenduojama patręšti kompleksinėmis trąšomis su didesniu kiekiu azoto arba bet kokiomis azotinėmis trąšomis. Amonio salietros reikėtų apie 1,5–2,5 kg arui. Ji skatina žolių vystymąsi ir suaugimą. Vėliau tręšiama panašios sudėties trąšomis kas 4–5 pjovimus. Negalima naudoti azotinių trąšų rudenį, nes intensyviai auganti žolė sunkiai žiemos.
Jauną veją pirmais ir antrais metais, vėlų rudenį, galima nupurkšti fungicidais nuo grybinių ligų (snieginio pelėsio, puvinių). Jų teiraukitės ūkinių ar sodo prekių parduotuvėse. Taip pat svarbu nepalikti per aukštos žolės žiemai, nes labai padidėja iššutimo ir grybinių ligų pavojus. Kartais veją gali tekti šienauti (aišku, rečiau nei vasarą) net iki Kalėdų, jei oras pakankamai šiltas.
