Rododendrų grybas: kaip atpažinti?

Pažeistose vietose audiniai sustorėja. Iš pradžių viena lapų pusė būna žalsvai balkšvos spalvos, o antra parausvėja. Grybai sukelia specifinius vegetatyvinių ar reprodukcinių organų pažeidimus – pūslialiges, atsirandančias dėl ląstelių hipertrofijos. Pažeistos ląstelės padidėja 2–4 kartus ir pakeičia formą.
Kai pažeidžiamas stiebas ar žiedkočiai su žiedais, augalai (bruknės, spanguolės, mėlynės) visai nedera. Jei grybas pakenkia lapams, nukenčia dekoratyvinė vertė, derlius būna labai mažas ir prastos kokybės.
E. japonicum dažniausiai pažeidžia rododendrų lapus, kartais žiedlapius. Pavasarį infekuoti jauni, neseniai susiformavę lapai pagelsta dėl geležies, cinko, azoto ir magnio trūkumo, apatinė pusė pabąla. Visas lapas ar jo dalis deformuojasi, ir susidaro stambus galas, kurio skersmuo gali siekti iki 3 cm. Pažeistoje augalo dalyje susiformavęs himenis (grybo vaisiakūnio vaisinis sluoksnis) būna grublėtas, baltas.
Palankiausios sąlygos šių grybų sporoms plisti – vėsus ir drėgnas oras. Exobasidium genties grybai dažniau užkrečia rododendrus, kurie auga prastai aeruojamame dirvožemyje.

Ligos žala ir plitimas

E. japonicum sumažina rododendrų dekoratyvumą. Ligos apnikti augalai žiemą neatsparūs šalčiams. Pavasarį susiformavę galai vasaros antroje pusėje paruduoja ir susiraukšlėja. Jie negrįžtamai deformuoja užkrėstus augalo šeimininko audinius, todėl dažnai po grybo invazijos pažeista dalis žūsta. Išimtiniais atvejais sunyksta visas krūmas, tačiau taip gali atsitikti ir dėl kitų abiotinių veiksnių.
E. japonicum gali padaryti nemažai žalos Lietuvoje auginamiems dekoratyviniams Rhododendron genties augalams, todėl reikėtų stebėti šio grybo pasireiškimo atvejus ir laiku panaudoti apsaugos priemones.
Pagrindinė apsaugos priemonė – pažeistų lapų mechaninis šalinimas (susiraukšlėję nurenkami rankomis). Fungicidai mažai efektyvūs.