Rudeninis laistymas ir mulčiavimas
Augalai geriau peržiemos, jei vėlų rudenį, nukritus lapams, prieš šalčius, juos gerai palaistysite. Jei rudenį ilgai laikosi lietingi orai, su laistytuvu ar laistymo žarna po sodą tikrai nelakstysite. Užsitęsus bobų vasarai, kai ilgai būna giedra, dirva išsausėja. Šakos, spygliai, visžalių augalų lapai, veikiami saulės ir vėjo, garina drėgmę. Jei žemė nesukaustyta gruodo, šaknys nesunkiai atstato augalui reikalingą drėgmės pusiausvyrą, tad svarbu, kad nebūtų sausa.
Gera priemonė, sušvelninanti žiemos kančias, yra mulčiavimas. Jei auginate lepesnes daugiametes, užpilkite gėlyną gerai subrendusiu, persijotu kompostu, maždaug 5 cm storio sluoksniu. Rudenį apie medelius, krūmus kompostą pilkite didesniame plote – vainiko spinduliu, juk reikia apsaugoti šaknis. Mulčio nereikia skleisti prie pat kamieno – per atodrėkius jis sušlaps, lies žievę, dėl to ši gali pradėti šusti. Driokstelėjus šaltukui, ant drėgno mulčio gali susidaryti ledo pluta, tad padidės pavojus atverti žaizdoms, o tai – atlapi vartai grybelinei infekcijai. Mulčias gali būti gelbėjimosi ratas ir tuomet, kai pradeda stipriai šalti, nėra sniego. Tai labai nepalanku visiems augalams, tad gausus laistymas vėlyvą rudenį ir mulčiavimas – kone vieninteliai vilties teikiantys veiksmai.
Pixabay nuotr.
