Rudens pabaigoj gėles sėti? Taip!
Spaliui besibaigiant, dažnas sodininkas padžiauna pirštines, botus, sudeda kastuvus ir grėblius į tokiems ir panašiems rakandams skirtą vietą – jau galima lengviau atsipūsti. Darbai baigti… Ar tikrai? Yra vienas reikaliukas, kurį galima prasukti vėlyvą rudenį – ką gali daryti tuoj, nesakyki, kad rytoj!
Rudeninės sėjos privalumai ir trūkumai
Būtent dabar, lapkričio mėnesį, į dirvą galima sėti gėles. Tai padarę visų pirma sutaupysite laiko pavasarį. Kita svarbi priežastis – prieš žiemą pasėtos gėlės pražysta daug anksčiau pavasarį. Jos būna atsparesnės blogoms oro sąlygoms, geriau pakenčia šalnas, drėgmės stoką, mažiau pažeidžiamos ligų ir kenkėjų. Jei argumentų maža, metame paskutinį kozirį – yra sėklų, kurias reikia stratifikuoti, tad pasėtos pavasarį jos tiesiog nesudygsta.
Bet būkime teisingi – rudeninė sėja turi ir trūkumų. Sėklų reikės daugiau, nes daigumas mažesnis. Jei rudens pabaiga ar žiemos pradžia bus pernelyg šilta, sėklos gali sudygti, bet spustelėjus šaltukui daigeliai žus. Na, bet kas nerizikuoja, patys žinote…
Kada ir kaip?
Kaip sėjos laikas, lapkritis tinka su tam tikromis išlygomis. Svarbu, kad viršutinį žemės sluoksnį būtų sukaustęs gruodas, kad būtų nusistovėję šalti orai. Ar taip nutiks lapkritį, ar gruodį, priklauso nuo dangaus malonių. Į dirvą pabertoms sėkloms šalčiai nebaisūs, bet mūsų gležnos rankelės gali nukentėti. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad įšalusios dirvos nereikėtų kirtikliais kapoti, vietą, kur sėsite gėles, būtina paruošti iš anksto, kai dar nelabai šalta. Sukastoje, suakėtoje dirvoje padaromi grioveliai arba duobutės, į kurias bus sėjama. Iš anksto teks pasirūpinti ir žemės, kuria užbersite sėklas – kibirą kitą atsineškite į sandėliuką ar rūsį.
Sėjama tankiau nei pavasarį ir, nors kiek keistoka, sekliau, mat viršutinis dirvos sluoksnis per žiemą susmenga, praranda purumą ir pro susidariusią plutelę daigams sunkiau išlįsti į šviesą. Taigi vagelės iškasamos mažesnio gylio, nei nurodyta ant pakuotės, ir sėklos užberiamos žeme. Ant viršaus užpilamas 10 cm storio sausų lapų ar durpių sluoksnis. Jis padės palaikyti vienodesnę temperatūrą, todėl mažiau tikėtina, kad sėklos sudygs per atodrėkius. Rudenį pasėtų gėlių laistyti nereikia – pavasarį užteks tirpstančio sniego, lietaus.
Kai norime greičiau
Pastebėta, kad prieš žiemą pasėtos gėlės pražysta 1–2 savaitėmis anksčiau. Jei šie skaičiai jūsų netenkina, galima pagudrauti. Virš lysvės su pasėliais sukonstruokite metalinius arba plastikinius lankus. Pavasarį, vos nutirps sniegas, užtieskite plėvelę. Tokiu paprastu būdu laiką paskubinsite dar keliomis savaitėmis. Jau visai neblogai, tiesa?
Toks rudeninių pasėlių dengimas pavasarį yra labai geras būdas be vargo užsiauginti gėlių daigų. Jei auginate daigus namie, kaip dauguma mirtingųjų, pavasarį vieta ant palangės yra deficitas – ten ir paprikos, ir baklažanai, ir pomidorai, o juk norisi ir kininių ratilių, ir kvapiojo tabako. Problema lengvai išsprendžiama – rudenį į dirvą pasėję, pavasarį plėvele uždengę, tvirtų, gražių daigų šepetį turėsite, tereikės į nuolatinę vietą persodinti.
