Rugsėjis – puikus metas pasiruošti žydinčiam pavasariui (I)
Aubretės (Aubrieta) – žemi kiliminiai augalai. Stiebai tankūs, nors ir prigudę prie žemės, o šaknelės tik centrinėje kupstelio dalyje. Viršūnės guli tiesiai ant žemės. Persodinimui aubretės jautrokos, todėl jų į labai smulkias dalis išskirstyti negalima. Seni kereliai iškasami ir padalijami į 3−5 dalis. Kiekvienas jų sodinamas 15−25 cm atstumu. Aubretės ilgai gali augti vienoje vietoje, kalkingoje žemėje, jei peržydėjusias apkarpysite.
Auskarėliai (Dicentra) rugsėjo mėnesį baigia vegetaciją. Dauguma lapelių pageltę. Puošnieji auskarėliai turi trumpus trapius šakniastiebius, todėl kasant didesnis kerelis gali subyrėti į atskiras dalis. Jie mėgsta pusiau pavėsingas vietas, lengvą ir puveningą apydrėgnę žemę. Sodinami 25 cm atstumais, o vienoje vietoje augti galės apie 5 metus.
Bergenija (Bergenia) yra labai nereikli. Ji auga tiek atviroje vietoje, tiek šešėlyje, bet gausiai žydi tik gaudama daug saulės. Storas šliaužiantis šakniastiebis negausiai šakojasi. Nuo didelio kero atskiriamos viršūnės su išsivysčiusiomis šaknimis ir sodinamos 20−30 cm atstumais.
Brunera (Brunera) geriau auga pavėsyje, o jei užtenka drėgmės – ir saulėtoje vietoje. Mėgsta purią ir puveningą apydrėgnę dirvą. Kerai padalijami taip, kad kiekviena dalis turėtų po kelis šakniastiebius. Sodinami 20−30 cm atstumais. Bruneros gali ilgai augti vienoje vietoje.
Epimedžiai (Epimedium) sodinami šešėlyje ir pusšešėlyje. Vienoje vietoje jie auga 20−25 metus. Kereliai plinta lėtai, o šaknynas labai tankus. Iškastas augalas supjaustomas mažesnėmis dalimis, kurios pasodinamos į puveningą žemę.
Ylalapis flioksas (Phlox subulata) – labai dažnas visžalis gėlynų augalas. Ant žemės gulintys stiebai įsišaknija. Kerelius reikia dalyti tik atidžiai pažiūrėjus, kur yra šaknys. Sodinami 15−20 cm atstumais, per kelerius metus sudaro kilimą. Auga įvairiose dirvose, sausokose ir smėlėtose vietose.
Rytinės laumenės (Doronicum orientale) šakniastiebiai driekiasi negiliai, todėl ji lengvai dalijama. Nedidelės kerelio dalys sodinamos 15 cm atstumais į laidžią puveningą žemę. Augalai persodinami kas trejus metus.
Pakalnutės (Convalaria majalis) šakniastiebiai išsiraizgo maždaug 10 cm gylyje. Po kelerių metų susidaro sąžalynas. Naujoje vietoje sodinamos tik stiprius pumpurus turintys augalai su 8−12 cm ilgio šakniastiebių gabaliukais.
