Šalavijo giminaitis – saulės mėgėjas mėlesas
Šalavijo giminaitis
Paprastasis mėlesas natūraliai paplitęs Centrinėje ir Vakarų Azijoje: Turkestane, Afganistane, Irane, Pakistane, Tibete. Tai iki 0,8–1,2 m aukščio išsišakojęs puskrūmis. Jis auga tik sausose vietose, pusdykumėse, tarp akmenų. Visos dalys kvepia maloniai ir švelniai, panašiai kaip šalavijas (Salvia).
Perovskia gentis pavadinta rusų generolo V. A. Perovskio, atradusio šiuos augalus Centrinėje Azijoje, vardu.
Visas grožis – tik saulėtoje vietoje
*Jei sąlygos sode tinkamos, mėlesus auginti nesunku. Svarbiausia rasti šviesią, saulėtą vietą. Jie mėgsta labai laidžią, smėlėtą ir nederlingą arba mažai derlingą žemę. Drėgnose vietose mėlesai greitai žūva.
*Kaip ir daugelis sidabriškus lapus turinčių augalų, mėlesai gerai pakenčia kaitrą ir sausrą.
*Mėlesai kiekvienais metais iš sumedėjusios apatinės dalies leidžia naujus ūglius. Taip jie sutankėja, ilgainiui tampa panašaus pločio ir aukščio. Šie augalai pražysta vasaros viduryje ir džiugina iki rugsėjo pabaigos, kol nusistovi šaltoki ir drėgni orai.
*Mėlesus, kad būtų gražūs ir tankūs, būtina genėti. Vegetacija prasideda balandžio mėnesį, todėl sušilus orui, bet nelaukiant naujų ūglių senas šakas reikėtų nukirpti 10–20 cm virš žemės. Negenėti augalai neproporcingi, mažiau žydi, kartais išlinksta pavienės šakos. Per greitai augančias ir silpnas šakas galima patrumpinti birželio mėnesį, bet ne visas. Tuo metu nukirptos šakelės pražysta maždaug dviem savaitėm vėliau.
*Tręšti mėlesų nereikia. Geriausia pavasarį pabarstyti perpuvusio komposto. Žydėjimui paskatinti kartą paliejama trąšų tirpalu žydinčioms gėlėms.
*Rudenį mėlesų nukirpti nereikia, nes blogiau žiemos. Plikos pilkšvos šakos, kyšančios iš sniego, atrodo gan įdomiai. Šalčiui augalai yra atsparūs. Jiems daug pavojingesnės šlapios šiltos žiemos ir ilgi atodrėkiai, kai susidaro polaidžio vandens perteklius.
Derlingoje sodo žemėje mėlesai užauga per aukšti ir nuo lietaus ar vėjo svyra, nulinksta į šoną. Jie taip pat atrodo ir gaudami mažai saulės: stiebai ploni, ilgi, nepakankamai tvirti. Atviroje ir saulėtoje vietoje augalai atsparūs vėjams. Juos rekomenduoja sodinti net vėjuotuose pakrančių soduose.
