Saldymedis – realus ženšenio konkurentas

Seniai žinomas vaistas

Paprastasis saldymedis – vienas iš plačiausiai vartojamų ir geriausiai aprašytų vaistinių augalų nuo antikos laikų. Žinių apie jo vartojimą rasta asirų lentelėse 2000 metų prieš Kristų. Apie ženšenio konkurento gydomąsias savybes kalbama ir seniausioje kinų medicinos knygoje, parašytoje daugiau kaip prieš 3000 metų iki Kristaus, bei herbaruose. Senovės Egipto gydytojai šio augalo gaudavo iš asirų ir šumerų. Iš jo būdavo ruošiamas gėrimas ritualams, atliekamiems faraonų garbei. Šaknų gabalėlių rasta Egipto valdovų kapavietėse. Saldymedžių gėrimas buvo labai mėgiamas egiptiečių vyrų. Nuo viduramžių saldymedis minimas visose medicinos knygose ir vaistinių augalų sąrašuose.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad saldymedžio šaknyse yra saponinų (ypač glicirizino), glikozidų, flavonoidų, izoflavonoidų, asparagino, vitamino C, eterinio aliejaus, krakmolo, cukrų, baltymų, pigmentų, mineralinių ir kitų medžiagų.
Įvairių šalių oficialiojoje ir liaudies medicinoje rekomenduojami vartoti nuovirai, užpilai, sirupai, ekstraktas, milteliai ir kiti preparatai. Jais gydomas peršalimas, gripas, kosulys, emfizema, bronchinė astma, reumatas, gerklės uždegimai, virusinės ir grybelinės infekcijos, nuovargis, depresija, gingivitas, dantų ėduonis, podagra, artritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, žvynelinė, juostinė pūslelinė, egzema, dermatitai ir kt. Literatūroje nurodoma, kad saldymedis mažina skrandžio veiklos sutrikimus ir jo išskiriamų rūgščių kiekį, švelniai laisvina vidurius, slopina virškinimo trakto spazmus, varo šlapimą, padeda sukelti vėmimą.

Svarbu! Dideli kiekiai kenkia sveikatai

Saldymedžio preparatais nereikėtų piktnaudžiauti. Jų negalima vartoti nėščioms moterims, sergant hipertenzija, kepenų ciroze, diabetu, inkstų nepakankamumu, cholestaze, hipokalemija, edemomis, esant širdies aritmijai ir kitiems sutrikimams. 2008 metais Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame rekomenduojamos ne didesnės kaip 100 mg dozės per dieną. Nuo gausesnio kiekio gali pakilti kraujospūdis, nusilpti raumenys, apimti chroniškas nuovargis, skaudėti dantis, vyrų organizme sumažėja testosterono. Nustatyta, kad saldymedžių preparatus vartojant daug ir ilgai, organizme sumažėja kalio, ima kauptis natris ir vanduo, todėl pakyla arterinis kraujospūdis. Taigi geriant tokius vaistus būtina valgyti maistą, turtingą kalio.

Natūralus saldiklis ir skonio stipriklis

Kadaise saldymedžių šaknis žmonės mielai kramtydavo, nes cukrus buvo retenybė. Šis Ypač naudingomis jos laikytos mažiems vaikams, nes stiprino ir valė dantis.
Saldymedis plačiai, bet nedideliais kiekiais naudojamas maisto pramonėje. Iš šakniastiebių ir šaknų gaminami ekstraktai, sirupai. Jo dedama į girą, alų, nealkoholinius tonizuojamuosius gėrimus, kad šie putotų. Saldymedžio šaknyse yra glicirizino, kuris net kelias dešimtis kartų saldesnis už cukrų, todėl tinka kavai, kakavai, marinatams, kompotams, ledams, kisieliams, kepiniams, saldainiams, chalvai saldinti. Miltelių dedama į žolelių, žaliąją arbatą. Kinų virtuvėje saldymedžiu gardinami aštrūs patiekalai, sriubos ir sojų padaže virtas maistas.
Saldymedžių šaknų ekstraktas naudojamas chemijos, metalurgijos pramonėje. Šio augalo mažais kiekiais dedama į tabaką, cigaretes, cigarus. Iš stiebų gaminamas gana neblogas pluoštas virvėms vyti.

Pamėginkite auginti

*Paprastasis saldymedis dauginamas sėklomis, šakniastiebių ūgliais, kero dalimis.
*Šis augalas labiausiai mėgsta lengvą kalkingą dirvą.
*Prieš sėją sėklos bent porą mėnesių stratifikuojamos. Kadangi jos kietos, reikėtų įskelti. Po to porą parų pamirkomos šiltame vandenyje ir pasėjamos.
*Prieš sodinant daigus, lysvė giliai sukasama, patręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.