Sanpaulijų persodinimas ir dauginimas
Daugelio mylimos kone nuolat žydinčios sanpaulijos turi savų poreikių. Įnoringomis jų vadinti nereikėtų, bet tam tikrų ypatumų turi. Vienas jų – persodinimas.
Sanpaulijų šaknų sistema nedidelė, todėl ir vazonėliai turi būti 10–12 cm skersmens. Jie parenkami pagal veislę: vienoms gėlėms reikia didesnių, kitoms – mažesnių. Ant dugno papilama gero drenažo. Žemė turi būti puveninga ir puri. Tinka durpių substratai ir kompostas, jų mišiniai.
Kai kurios sanpaulijos krūmijasi – per vasarą išaugina po kelias dukterines skroteles. Labai sutankėjusios stelbia vienos kitas, menkai žydi. Tokius kupstus reikia išskirstyti ir į naujus vazonėlius sodinti tik po vieną skrotelę. Jei kuri nors skrotelė neturi šaknų, ją galima padėti į lėkštelę su vandeniu, kad įsišaknytų.
Senas, ilgokus stiebelius turinčias sanpaulijas reikia atnaujinti. Viršūnės nupjaunamos ir palaikomos lėkštelėse su vandeniu, kol išleidžia šaknis. Iš kelmelio išauga kelios atžalos, kurias vasarą galima atskirti.
Dažniausiai sanpaulijos dauginamos auginiais. Pavasarį nupjaunami keli gerai išsivystę lapai ir pamerkiami į vandenį (jis turėtų siekti iki pusės lapkočio). Per 2–3 savaites išsivysto šaknys, kai jos siekia 1 cm ilgio, lapai sodinami į vazonėlius. Vėliau pasirodo jaunų augaliukų užuomazgos, ir po kelių mėnesių jau būna kelios jaunos skrotelės. Lapą galima ir neįsišaknijusį sodinti tiesiai į žemę bei pridengti.
Dauginimas sėklomis reikalauja daug kantrybės ir taikomas tik selekcijoje arba dauginant rūšis.
Pixabay nuotr.
