Saugokimės erkių ir gyvenamojoje aplinkoje
2018 m. 20 rugpjūčio d.
Erkių saugotis ne tik miške ar parke, bet ypač savo gyvenamojoje aplinkoje pataria Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.
Lietuva pasauliui patraukli savo žaliu apdaru, turtinga girių augmenija ir gyvūnija, gamtos artumu.
O lietuviai gėrisi gražiausiais vaizdais, šimtametėmis giriomis, sparnuočių balsais. Vieni iš vaikystės mena, kiti gi naujai atranda žaliuojančias pievas, nokstančius rugius ir rugiagėles juose, žydinčius grikius, kvepiantį sugrėbtą šieną, jaučia didelę pagarbą ir prieraišumą medžiams, miškui. Dažnas susikuria išsvajotą ramybės kertelę tarp tyliai ošiančių spygliuočių ar šlamančių lapų draugijoje. Miestelėnai, nebeturintys sąsajų su vaikystės kaimu, mielai laiką leidžia miestų ir priemiesčių „soduose“.
Kaip bebūtų, bet kartu su vaiskia gamta mes gauname ir nemalonumų dozę. Tai mašalai sukando, tai uodų tuntas vakarą sugadina. O jei dar erkė įsisiurbė…
Kaip žinia, erkių platinamomis ligomis Lietuvoje sergama dažnai. 2017 metų sergamumo analizė parodė, kad lietuviai dažniausiai šiomis ligomis suserga infekuotai erkei įsisiurbus gyvenamojoje aplinkoje, prie sodų, namų ūkyje ir tai atsitiko maždaug 36 % atvejų. Kitaip sakant, kas trečias asmuo, susirgęs Laimo liga ar erkiniu encefalitu, užsikrečia artimoje gyvenamojoje aplinkoje.
Lietuva pasauliui patraukli savo žaliu apdaru, turtinga girių augmenija ir gyvūnija, gamtos artumu.
O lietuviai gėrisi gražiausiais vaizdais, šimtametėmis giriomis, sparnuočių balsais. Vieni iš vaikystės mena, kiti gi naujai atranda žaliuojančias pievas, nokstančius rugius ir rugiagėles juose, žydinčius grikius, kvepiantį sugrėbtą šieną, jaučia didelę pagarbą ir prieraišumą medžiams, miškui. Dažnas susikuria išsvajotą ramybės kertelę tarp tyliai ošiančių spygliuočių ar šlamančių lapų draugijoje. Miestelėnai, nebeturintys sąsajų su vaikystės kaimu, mielai laiką leidžia miestų ir priemiesčių „soduose“.
Kaip bebūtų, bet kartu su vaiskia gamta mes gauname ir nemalonumų dozę. Tai mašalai sukando, tai uodų tuntas vakarą sugadina. O jei dar erkė įsisiurbė…
Kaip žinia, erkių platinamomis ligomis Lietuvoje sergama dažnai. 2017 metų sergamumo analizė parodė, kad lietuviai dažniausiai šiomis ligomis suserga infekuotai erkei įsisiurbus gyvenamojoje aplinkoje, prie sodų, namų ūkyje ir tai atsitiko maždaug 36 % atvejų. Kitaip sakant, kas trečias asmuo, susirgęs Laimo liga ar erkiniu encefalitu, užsikrečia artimoje gyvenamojoje aplinkoje.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja turistams, vykstantiems į šalis, kuriose sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis yra 5 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Lietuvoje praeitais metais šis rodiklis buvo 16,8, t.y., iš šimto tūkstančių gyventojų sirgo 17. Jeigu smulkiau analizuoti rodiklius pagal apskritis, matysime, kad mažiausias rodiklis siekė 8,8. Tai rodo, kad „saugių“ teritorijų Lietuvoje nėra. Ankstesnių metų tyrimų rezultatais remiantis, galima teigti, kad kiekviename administraciniame rajone erkėse rasta Laimo ligos ar erkinio encefalito sukėlėjų. Aišku, ne kiekviena erkė nešioja ligų sukėlėjus. Paskaičiuota, kad erkinio encefalito virusu yra užsikrėtę maždaug 1%, o Laimo ligos – vidutiniškai 15-20% erkių.
Kiekvienas turime padaryti viską, kad apsaugotume savo sveikatą. Viena iš efektyviausių apsaugos priemonių prieš erkinį encefalitą – skiepai. Vakcinos prieš Laimo ligą nėra, todėl būtina saugotis erkės įsisiurbimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Daugiau informacijos apie erkių platinamas ligas ir prevencijos priemones galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje www.ulac.lt
