Saulainės žydi iki vėlyvo rudens

Saulainės (Helenium) – tai vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys astrinių (Asteraceae) šeimai, kilę iš Šiaurės Amerikos. Gentyje – apie 40 rūšių. Dauguma mūsų gėlynuose auginamų yra rudeninės saulainės (H. autumnalis) hibridai. Vienmetės auginamos labai retai.

Kol kas ir rudeninės saulainės hibridai pas mus nėra plačiai auginami, o visiškai be reikalo, nes labai ryškūs, atsparūs ligoms ir kenkėjams, lengvai prižiūrimi, gausiai žydintys ir mėgiami įvairių apdulkintojų.

Šilti atspalviai

Jau vien iš pavadinimo aišku, kad šių augalų žiedai panašūs į saulutes. Tačiau panašios jos ne tik forma, bet ir šildančių spalvų gama. Saulainių atspalviai varijuoja nuo ryškiai geltonų, ugninių, oranžinių iki ryškiai raudonų. Žiedai gali būti ir vienspalviai, ir kelių pereinamųjų spalvų. Tačiau kad ir koks būtų atspalvis, jis visuomet bus ryškus ir traukiantis akį.

Žiūrint į saulaines vilioja ne tik ryškūs atspalviai, bet ir gausus žydėjimas. Priklausomai nuo veislės, jos žiedus skleisti pradeda pradžioje ir žydi iki vėlyvo rugsėjo. Ypač patraukliai šie augalai atrodo rudeniop, kai gėlynuose pradeda trūkti spalvų – tada jie sušildo aplinką šiltomis spalvomis.

Gausiausiai žydi saulėtose vietose

Pavadinimas apibūdina ne tik augalo išvaizdą, tačiau ir norimas auginimo sąlygas. Saulainės geriausiai ir vešliausiai auga, gausiausiai žydi visiškai saulėtoje vietoje. Jos įsikurs ir daliniame pavėsyje, tačiau nesulauksime tokio gausaus žydėjimo ir spalvos nebus tokios ryškios. Gamtoje rudeninė saulainė auga drėgnesnėse vietose, tad ir jos hibridams svarbu, kad netrūktų drėgmės, o dirvožemis būtų laidus. Jei per karščius ir sausras pradeda suktis žiedlapiai, tai ženklas, kad drėgmės jau per mažai ir reikėtų palaistyti.

Saulainės nėra linkusios sirgti, jų nepuola ligos ar kenkėjai. Tik visiškai jaunoms ankstyvą pavasarį gali šiek tiek pakenkti sraigės ir šliužai.

Neišgriūva net aukštaūgės

Saulainių aukštis svyruoja nuo 50 cm iki 150 cm (priklausomai nuo veislės), tačiau net ir aukštaūgės neišgula, nes stiebai tvirti ir stori. Žemesnes geriausia sodinti gėlynų priekyje, o aukštesnės puikiai tiks jų gale. Didžiausią įspūdį saulainės sukelia, kai būna susodintos didesnėmis grupėmis. Jos auga kompaktiškais kerais, tad, kad susidarytų grupelė, reikėtų sodinti bent po 3. Saulainių masyvai puikiai atrodo natūralistiniuose želdynuose, kur labai gražiai dera su aukštais varpiniais augalais. Kadangi jos mėgsta drėgnesnę, tačiau laidžią dirvą, gali būti sodinamos su monardomis, flioksais, rudeniniais astrais, kemerais, astrinėmis boltonijomis bei kitais augalais, kuriems reikia panašių augimo sąlygų. Žemesnių veislių saulainės puikiai atrodo kartu su viksvomis.

Saulaines turėtų vertinti ir floristai, nes puikiai laikosi pamerktos ir labai tinka puokštėms. Be to, jos medingos – gausiai drugelių ir bičių lankomos. Tokios yra visos veislės, išskyrus ‘Double Trouble’, nes ji turi mažai žiedadulkių ir apdulkintojų lankoma rečiau už kitas veisles.

Kad gausiai žydėtų

Kad augalas visuomet būtų vešlus, sveikas ir gausiai žydėtų, jį reikėtų atnaujinti kas 3–4 metus. Saulaines paprasčiausia dauginti vegetatyviniu būdu – išskaidyti kerelius ankstyvą pavasarį, dažniausiai kovo pabaigoje, vos tik pradeda vegetuoti ir leisti pirmus žalius lapus. Reikia pašalinti apmirusią centrinę dalį ir atsodinti šonines dalis. Sėjant neišlaikomos veislės savybės, todėl šiuo būdu saulainės dauginamos retai.

Norint, kad saulainės gausiau žydėtų, reikia išskinti nužydėjusius žiedynus. Taip ne tik paskatinsime leisti naujus žiedus, bet kai kurių veislių augalai pražys ir pakartotinai. Ankstyvą pavasarį rekomenduojama patręšti kompostu ar kompleksinėmis trąšomis. Vėliau, kad stiebai neištįstų ir nepasidarytų liauni, to daryti nebereikia. Stiebus su nužydėjusiais žiedais būtina nukirpti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. O kad augalai labiau išsišakotų ir būtų tvirtesni, jiems pasiekus 15–20 cm aukštį reikia patrumpinti viršūnes. Trumpinti galima ir vėliau, tačiau šitaip atitolinsime žydėjimo pradžią.

Pixabay nuotr.