Saulės pabudintos velykinės idėjos
Labai lengva įskelti kūrybos kibirkštį tuomet, kai gamta žadina visus talentus ir ragina pamiklinti darbščiąsias rankas. O jei dar prieš akis – labiausiai laukiama pavasario šventė, papuošti namus naujais rankų darbo kūriniais yra tiesiog šventa pareiga. Šįkart siūlome kelias velykines idėjas, kurios turėtų patikti ir tradicijų puoselėtojams, ir amžiniems „išsišokėliams“, ramiai nepraeinantiems nė pro vieną neįprastą idėją.
Margučiai. Argi verta jaustis kaltam, kad kiaušinių margintojo talentas niekada nebuvo stiprioji tavo pusė? Taigi ir postringauti apie malonumą, teikiamą šio proceso, net nėra prasmės! Užuot bandžius taikytis prie puoselėjamų tradicijų, gal verčiau kurti taip, kad galėtum ne tik kitiems pasigirti, bet ir pasidžiaugti šiuo procesu? Kas gi papriekaištaus, jei šįkart ant šv. Velykų stalo puikuosis ne marginti, o tiesiog keliais atspalviais nudažyti kiaušiniai? Beveik jokio vargo – neprireiks nei vaško, nei svogūnų lukštų, lako ar kitų gudrybių.
Sakysite, nuobodu? Nebūtinai, jei marginimą pakeisite į išradingas velykines rankų darbo kompozicijas, o vienspalvius kiaušinius lengvai priderinsite prie bet kokios puošybos. Na, ir, žinoma, nuostabi alternatyva yra putpelių kiaušiniai – gamtos tobulai išmargintųjų ruda ir balta ornamentika atspindės įvairiausias kūrybines užmačias. Beje, išraiškingais puošėjais gali tapti net ir nedažyti, balti ar rudi, kiaušiniai, jei tik rasite jiems tinkamą atsvarą.
Indai. Tinkamai parinkti indai – pusė velykinių kompozicijų sėkmės. Ryškūs, pavasarį reprezentuojančių spalvų vargiai leis prašauti pro šoną. Pavyzdžiui, po kelis komponuojami įvairiaspalviai keramikos vazonėliai ir vieni atrodys linksmai, o jei dar jiems parinksite augalus, nušvis visi namai. Pats laikas prisiminti ir stiklo indus, kurie leistų išryškinti tas augalo dalis, kurios būna paslėptos – šaknis, svogūnus. Neturite atliekamų spalvingų vazonėlių? Ne bėda – pasitelkite savo išradingumą. Paprastus vazonus įdėkite į popierinius maišelius arba ažūrinius krepšelius – akis apgauta, plastiko nuobodumo kaip nebūta. Audeklai, drobė, kaspinai – alternatyvas neišvaizdžiam vazonui atnaujinti galima būtų vardinti ilgai. Beje, pravartu nepamiršti, kad ir iš per pusę perskelto kiaušinio lukšto nesunku kurti linksmus improvizuotus indukus, pagyvinančius kompoziciją.
Ornamentai. Ornamentuotos staltiesės, lovatiesės, pagalvėlės, rankšluosčiai, servetėlės – paprasčiausios priemonės, leidžiančios paprastas pavasarines namų puošmenas paversti įsimintinomis ir išraiškingomis. Jei tik manote, kad pražydusių svogūninių gėlių ar bet kokių žalumynų šįkart per Velykas kiek pritrūko, o margučių įstabumu taip pat negalite didžiuotis, trūkumą lengvai kompensuosite spalvotais raštais. Tą patį galima pasakyti ir apie indus, vazonėlius – jei augalai per gležni, žavi puošmena bus jie patys.
Kompozicijos. Dažnas velykinių kompozicijų bruožas – paprastumas. Tokia savybė primena ankstyvą pavasarį, kai it vaikai džiaugiamės vos vienu kitu gamtos ženklu: pumpuru, lapeliu, žiedu. Kompozicijos, kurios kitu metų laiku galbūt atrodytų šiek tiek primityvios, pavasarį kaip tik tuo labiausiai ir žavi. Keletas skintų gėlių vazoje ir linksmas fonas ar papildomi ornamentuoti aksesuarai – tiek dažniausiai visiškai pakanka, kad namus užvaldytų pavasarinis džiugesys. Svogūninių augalų vazonėlių, dekoruotų kiaušiniais, samanomis ar keletu medžio šakų, įspūdis gali priblokšti įstabiu paprastumu.
Spalvos. Balta, geltona – tipinės Velykų spalvos, kurias pasirinkus niekada nereikės jaustis suklydus. Žaidžiant jų atspalviais, nesunku sukurti puikių, akiai patrauklių derinių. Tačiau juk ne visada tradiciniai variantai patraukliausi. Norintiesiems naujovių siūlome eksperimentuoti ir pažaisti spalvomis, kurios tikrai nedvelks Velykų klasika. Pavyzdžiui, prigesinto melsvo atspalvio margučiai šalia išblyškusios keramikos atrodys paslaptingai ir mistiškai. Gal ir ne pati tyriausia šventinė nuotaika, užtat kokia stipri kūrybinė intriga! Beje, derindami šios spalvos margučius prie šviesių, netgi baltų, gausite priešingą efektą: niūrokos nuotaikos – kaip nebūta, išryškės vien pasteliniai atspalviai.
Augalai. Tulpės, narcizai, hiacintai, žydrės, sniegžydrės ir kitos svogūninės gėlės skleis ne tik tyrą ir švelnų žiedelių žavesį, įvairiausių pavasarinių atspalvių, bet ir svogūnų grožio, kurio tikrai nebus būtina slėpti. Įprasti, populiariausi puošybos būdai – anaiptol ne blogiausi, taigi tikrai verta svogūninių gėlių gyvybingumą sustiprinti keliomis išsprogusių medžių ar krūmų šakelėmis. Vienas populiariausių, ypač išraiškingų derinių – puokštes pagyvinti ryškiai geltonomis forsitijų šakelėmis. Ne mažiau gražios ir išsprogusios sedulų, žilvičių, vyšnių, slyvų šakelės. Verta nepamiršti ir negyvybingų, tačiau labai dekoratyvių išsiraičiusių šakų – jos tiks bet kurio metų laiko kompozicijoms. Vainikai ar krepšeliai iš lanksčių šakų, samanų, šiaudų mėgstami žiemos švenčių kompozicijose, tačiau dar labiau tiks pavasarinėms, velykinėms, nes primins gūžtą, lizdą.
