Savi tulpių svogūnėliai: kuris žydės, o kuris – ne?
Rugsėjis – metas paruošti tulpes sodinti. Dar tik paruošti, bet neskubėti jų kišti į žemę pirmomis mėnesio dienomis. Nusipirkus tulpių svogūnėlių parduotuvėje, viskas aišku. Jie beveik vienodo dydžio, atrinkti, todėl augalai tikrai žydės. Subrendusius sode ir iškastus reikia surūšiuoti. Vieni, stambūs, pradžiugins žiedais, o kitus, smulkesnius, dar reikia paauginti ir tik po metų galėsime džiaugtis žiedais. Kaip atpažinti žydėsiančius tulpių svogūnus ir kaip geriausia juos pasodinti?
Kas slepiasi svogūnėlyje?
Šviesesniu ar tamsesniu rudu dengiamuoju lukštu apsuptame telpės svogūne yra keli uždari, vienas kitą gaubiantys maitinamieji lukštai. Didelis, žydėti pasiruošęs tokių lukštų turi 3–6. Vis dėlto svarbiausias svogūno organas – dugnelis. Jo viršutinėje pusėje augs lapai ir žiedkotis, apatinėje – šaknys. Jei su lukštų ir viršūnės pažeidimais dar galima susitaikyti, tai sodinamų svogūnų dugneliai turi būti sveiki.
Kaip atpažinti žydėti galinčius svogūnus?
Žiedai išaugs tik iš didelių svogūnų. Žiedpumpuris susiformuoja ir žiedkotis išauga iš centrinio maitinamojo lukšto pažastyje esančio augimo kūgelio užuomazgos. Specialistai žino, kad tam reikalingi ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turintys svogūnai. Tik kiekvieno juk nepjaustysi ir netikrinsi. Dažniausiai pasiruošusių žydėti svogūnų skersmuo būna ne mažesnis kaip 2–2,5 cm, ir sveria jie ne mažiau 6–8 g. Kas kita – smulkios rūšinės tulpės. Jų svogūnėliai visada mažesni ir reikia priprasti prie rūšiai būdingo dydžio.
Žydėsiančius tulpių svogūnus sodinsime gėlynuose, o smulkesnius geriausia paauginti kur nors nuošaliau, daržo ar gėlių dauginimo lysvėje. Pasodinus visus vienoje vietoje, reti žiedai atrodys skurdokai.
Kodėl ne visos tulpės išaugina daug svogūnų?
Dukteriniai svogūnai susiformuoja viršutinėje motininio svogūno dugnelio pusėje iš ten esančių augimo kūgelių. Daugelio rūšių ir nemažai veislių tulpės turi ir stoloninius svogūnus. Tuščiaviduris požeminis stiebas (stolonas) auga vertikaliai gilyn arba driekiasi horizontaliai, ir jo gale formuojasi naujas svogūnas. Jie nė kiek ne blogesni, išlaiko rūšies ar veislės savybes. Dėl nevienodų sąlygų dukteriniai svogūnai išauga skirtingo dydžio. Po augimo sezono susiformavusių svogūnų skaičius priklauso nuo motininio svogūno dydžio, jo lukštų skaičiaus ir veislės savybių.
Kada tinkamiausias metas sodinti tulpes?
Sodinimo laikas priklauso nuo rudens orų. Dažniausiai palanku būna nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio. Pageidautina, kad dirva jau būtų atvėsusi iki 8–10 ºC. Nelengva sekti dirvos temperatūrą ir pagal ją suspėti viską padaryti. Vis dėlto neskubėkime sodinti per anksti. Nors augalai anksčiau įsišaknija, bet ilgą šiltą rudenį gali sudygti net per anksti. Šiltoje žemėje yra didesnis pavojus užsikrėsti puviniu ar virusinėmis ligomis. Per vėlai pasodintos tulpės gali nespėti tinkamai įsišaknyti. Reikia, kad po sodinimo apie mėnesį dirvos temperatūra nenukristų žemiau 7 ºC. Taigi vėliau į šaltesnę žemę pasodintas tulpes reikia storai pamulčiuoti durpėmis arba pjuvenomis (iki 10 cm sluoksniu).
Ar svarbu sodinimo gylis ir tankumas?
Įprasta tulpes sodinti trijų svogūnų aukščio gylyje. Tai reiškia, kad svogūnas dedamas tokiame gylyje, kad iki dirvos paviršiaus virš jo viršūnės tilptų dar du tokio pat dydžio svogūnai. Sakome – galėtų, nes iš tikrųjų ten nieko nededame. Lengvoje dirvoje sodinti patariama dar 2–5 cm giliau, o sunkioje – sekliau. Sekliau, nei rekomenduojama, pasodintus svogūnus labiau pažeidžia šaltis, pavasarį lysvės paviršiuje gali trūkti drėgmės. Per giliai pasodintiems gali trūkti deguonies, jie vėliau sudygsta. Laikantis šių taisyklių, stambūs svogūnai sodinami giliau, smulkūs – sekliau.
Sodinimo tankumas svarbus turint daug tulpių – ištisas lysves ar vagas. Mažuose soduose stengiamasi auginti tik keletą jų grupių – eilučių ar lizdų. Eilutėse tarp svogūnėlių paliekami 5–10 cm tarpai, lizduose – 10–15 cm. Nedideliuose soduose ir gėlynuose tulpes patogu sodinti į specialius plastikinius krepšelius.
Pixabay nuotr.
