Šeivamedis – vienas iš didžiai stebuklingų
Dauguma šeivamedžių – vešlūs krūmai arba nedideli medeliai plunksniškais lapais, pavasarį pasipuošiantys kvapniomis ažūrinėmis baltų žiedų kekėmis, o vėliau subrandinantys nelabai skanias, bet maistingas ir paukščių mėgstamas uogas. Lietuvoje auga juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) ir raudonuogis šeivamedis (S. racemosa). Abu vaistingi. Raudonuogis žemesnis už juoduogį. Šeivamedžiai auga mišriuose ir lapuočių miškuose, parkuose, šlaituose, upelių krantuose. Jie skleidžia aitrų kvapą, atbaidantį muses ir žvėris, norinčius paskanauti lapų ir šakelių. Kartais teigiama, kad šie augalai Lietuvoje yra atkeliavę iš kitų kraštų, tačiau mokslo darbuose nurodoma, kad žiedadulkių analizė patvirtina bent vienos rūšies vietinę kilmę.
Šeivamedis – burtininkų medis
Šis augalas didina pasitikėjimą savimi ir padeda atsiverti šviesai.
Tinka: kūrybingiems, ryžtingiems, aktyviems, pasitikintiems savimi, įkvepiantiems kitus, visa kur įžvelgiantiems stebuklus ir gebantiems juos daryti.
Būtinas: nepaisantiems suvaržymų, pernelyg rizikuojantiems, stokojantiems valios ir gebėjimų. Šeivamedis svarbus ūkininkams ir šeimininkams, nes padeda prisijaukinti namų dvasias pagalbininkes.
Netinka: skeptikams, prietaringiems, ribotiems.
Poveikis: stiprina išskirtinumą, charizmą, kūrybingumą, gebėjimą ir galėjimą veikti.
Šeivamedis baltų laikytas šventu medžiu. Tikėta, kad jį saugo Puškaitis, vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su pavasarį bundančia gamta, vešėjimu, žydėjimu (puškėjimu), derliumi. Po šeivamedžiu gyvena šiam dievui pavaldūs monai barstukai, kai kur dar vadinti bezdukais. Tai draugiškos, žmonėms padedančios ir jų namus saugančios žemės dvasios, maži nykštukai, kurie dabar vadinami naminukais ar pirčiukais.
Gardu ir praktiška
Šeivamedžio žiedų sirupas. Saulėtą dieną nusiskinkite 20–30 šeivamedžio žiedynų. Sudėkite juos ant šviesios drobės ir palaikykite, kad išsilakstytų vabaliukai. Nuskabykite žiedus nuo kotelių (šie karstelėja) ir suberkite į stiklinį ar emaliuotą indą. Įpjaustykite citriną. Iš 1 l vandens ir 1 kg cukraus išvirkite sirupą ir juo užpilkite šeivamedžio žiedus. Uždenkite ir palikite per naktį. Nukoškite. Pakaitinkite, bet neužvirkite. Išpilstykite į sterilius užsukamus butelius. Vartokite gaiviesiems gėrimams ruošti ir desertams paskaninti. Šeivamedžio žiedų sirupą būtinai prisiminkite, jei užklups peršalimas.
Kepti šeivamedžio žiedai. Prisiskinkite šeivamedžio žiedynų, didelius padalinkite į kelias dalis. Iš kiaušinio, miltų, pieno (arba alaus) ir žiupsnelio druskos užmaišykite netirštą tešlą. Kepimo inde įkaitinkite aliejų. Šeivamedžio žiedus laikydami už kotelių panardinkite į tešlą, nuvarvinkite ir kepkite, kol gražiai pagels. Iškeptus dėkite ant popierinės servetėlės, kad sugertų aliejaus perteklių. Pabarstykite cukraus pudra ir cinamonu.
Šeivamedžio žiedų aliejus. Saulėtą dieną žydėjimo pradžioje nusiskinkite kelis šeivamedžio žiedynus. Nuskabykite žiedelius, sudėkite į sandariai uždaromą indą ir užpilkite mėgstamu šalto spaudimo aliejumi. Laikykite šiltoje, tamsioje vietoje, kasdien pakratydami, mažiausiai 27 dienas. Nusistovėjusį šeivamedžio žiedų aliejų perkoškite ir supilkite į tamsų butelį. Naudokite kasdienei veido ir viso kūno odos, nagų priežiūrai, masažui, mažiems odos pažeidimams gydyti.
