Senamadiškas, bet mėgiamas chlorofitas
Kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum) daug kam įstrigęs atmintyje kaip nepakeičiamas mokyklų ir įstaigų augalas. Žali arba baltai juostuoti siauri lapai puošdavo ir sienas, ir palanges. Vos metus paaugintas vazone chlorofitas išleidžia 30–60 cm ilgio ploną žiedynkotį ir pražysta smulkiais baltais žiedeliais. Jiems peržydėjus, pradeda augti „vaikučiai“. Dekoratyviausi yra seni, tankūs augalai, apsupti daugybės nusvirusių žiedynkočių su jaunomis atžalėlėmis. Ne veltui chlorofitai auginti visur, kur sąlygos buvo tikrai ne geriausios. Šis augalas susitaiko su drėgmės ir šviesos stoka, temperatūros svyravimais. Dar viena puiki savybė – gebėjimas iš oro pašalinti daug kenksmingų medžiagų.
Jei kam nors senieji chlorofitai atsibodo, galima įsigyti naujesnę veislę ‘Bonnie’. Dryžuoti lapai susisukę spiralėmis ir tankiai apgaubia vazonėlį. Jį tinka auginti ir kabamuosiuose, ir pastatomuose vazonuose.
*Nors chlorofitai labai nereiklūs ir gajūs augalai, tačiau, kad jie augtų gražūs, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.
*Žalialapius augalus galima laikyti šviesioje arba ūksmingoje vietoje, o margalapius – mažiau ar daugiau šviesioje.
*Tinka įprasta kambario temperatūra. Žiemą chlorofitai gali praleisti ir vėsioje vietoje. 12 ºC patalpoje jie auga labai lėtai, o dar žemesnė nerekomenduojama.
*Žemė vazone visada turėtų būti vidutiniškai drėgna. Perlieti augalai gali pradėti pūti, o trumpą perdžiūvimą ištveria. Sustorėjusiose šaknyse jie kaupia vandens ir maisto medžiagų atsargas.
*Chlorofitams tinkamiausias substratas – kompostas, bet gerai auga ir durpių mišiniuose, net paprastoje daržo žemėje.
*Kasmet persodinti nebūtina. Tai užtenka daryti kas 2–3 metus arba jei augalai netelpa vazonuose. Greitai augdami jie net suskaldo mažesnius indus. Gausios atžalos gali apversti mažame chlorofitą vazonėlyje. Vasarą, kai jau nebūna šalnų, jos pasodinamos lauke – gėlyne arba balkono loveliuose.
*Chlorofitus labai lengva dauginti atžalomis – „vaikučiais“.
Pixabay nuotr.
