Sidabras iš Australijos

Eukaliptai – neatsiejama Australijos dalis, tarsi šio žemyno vizitinė kortelė. Pirmiausia apie sužinome apie jų eterinius aliejus ir tik tada pradedame ieškoti, kaip atrodo tie augalai. Kyla noras nusipirkti sėklų, bandyti daiginti ir auginti. Tik ne visada namuose pavyksta svetimšaliams sudaryti tinkamas sąlygas.

Favoritas – vyninis eukaliptas

Svetimšalis pilkšvai žaliais lapais iš karto patraukia dėmesį. Bent šiek tiek augalus pažįstančiam žmogui nesunku atspėti, kad tai – eukaliptas. Atpažinti rūšies iš lapų nepavyks. Ne tik dėl to, kad eukaliptų lapai gan panašūs, bet ir dėl to, kad to paties augalo jie gali būti skirtingi: ant jaunų šakelių – sidabriškai melsvi ir apvalūs, senesnių – žalsvi ir jau kitokios formos.

Dažniausiai auginamas vyninis eukaliptas (Eucalyptus gunnii). Ši rūšis labiau paplitusi ne Australijoje, o Tasmanijoje. Vidutinio aukščio visžalis medis ištveria iki –12 ºC, o kartais net trumpus iki –20 ºC šalčius. Ši rūšis dažnai sodinama kaip dekoratyvinė Pietų Europos, Didžiosios Britanijos parkuose.

Eukaliptai vertinami ne tik dėl dekoratyvios, savitos išvaizdos, bet ir dėl pakantumo sausrai. Galima rasti ne vieną veislę, nuo rūšies besiskiriančia labiau rutuliškais jaunais lapais arba ryškesniu melsvai sidabriniu atspalviu. Dar vienas vyninio eukalipto privalumas – žydi gan jaunas, skleidžia nedidelius balkšvus žiedelius.

Kaip ir kitų mirtinių (Mirtaceae) šeimos augalų, eukaliptų žiedeliai maži, tarsi iš pūkelių sudaryti. Skirtingų rūšių jie gali būti raudoni, rausvi, gelsvi, geltoni, balkšvi. Storas kamienas ir marga besilupanti žievė – subrendusių eukaliptų požymis. Nei vazone, nei oranžerijoje to nesulauksime.

Gana populiarūs yra pilkasis (E. cinerea) ir rutulinis (E. globulus) eukaliptai. Vis dėlto vazonuose geriau auginti vyninį eukaliptą.

Auginame iš sėklų

Daugumos rūšių jos gerai sudygsta nestratifikuotos. Tik šaltį pakenčiančių rūšių sėklos dygs tolygiau ir greičiau, jei bus pagulės šaltai (maždaug 5 ºC temperatūroje). Taip jos, sumaišytos su drėgnu smėliu, laikomos 4–6 savaites.

Sėjama į lengvą neutralaus pH substratą. Sėklos paberiamos ant paviršiaus ir užberiamos nestoru smėlio sluoksniu. Palankiausia dygti temperatūra yra 18–20 ºC. Vos pasirodžiusius daigelius reikia laikyti labai šviesioje vietoje arba apšviesti papildomai. Dėl to nerekomenduojama eukaliptų sėti žiemą, kai namuose trūksta šviesos. Geriau palaukti kovo ar balandžio. Persodinti po vieną daigelius reikia, kai visiškai išauga pirmoji tikrųjų lapelių pora ir pasirodo antroji. Jei augaliukai pasėti retai, galima palaukti kiek ilgiau. Dauginimas sėklomis – pigiausias ir paprasčiausias būdas užsiauginti savo eukaliptą. Kitas būdas – rasti pas ką nors eukaliptą ir paprašyti kelių šakelių, likusių po genėjimo.

Dauginimui imami pusiau sumedėję ūgliai pavasario pabaigoje ar vasarą, maždaug 10 cm ilgio. Kad neapdžiūtų, nukirptas šakeles iš karto suvyniokite į drėgną servetėlę.

Auginių galiukus pamirkykite į šaknijimosi hormonų miltelius. Būtinai nubraukite lapus nuo apatinės dalies. Auginius iki pusės įsmeikite į drėgną smėlį ir dauginimo dėžutę uždenkite plastikiniu dangteliu arba apgaubkite polietileno maišeliu. Šiltoje šviesioje vietoje laikykite apie 10 savaičių, kol jie pradės leisti naujus lapelius. Tada auginius reikia persodinti po vieną į atskirus vazonus.

Geriausia vieta – sode

*Net ištvermingiausias eukaliptas Lietuvoje lauke nežiemoja, bet vasarą jam ten – geriausia vieta. Jei ne sode, tai balkone, terasoje, prie laiptų ar poilsio aikštelių. Parinkite tokią vietą, kad būtų gerai matomas, apšviestas saulės. Nebijo kaitros, nenudega saulėje, augalo nepuola kenkėjai.

*Jei augalą tenka laikyti kambaryje, raskite saulėtą ir šviesią vietą.

*Pavasarį ir vasarą laistomas reguliariai – karštą dieną eukaliptas išgarina nemažai vandens, o žemei išdžiūvus pradeda vysti viršūnėlės.

*Rudenį eukaliptas gali ilgokai likti lauke. Lengvos šalnos sumedėjusioms šakelėms nebaisios. Nuo spalio perneškite į nešildomą šiltnamį, patalpą. Laistykite saikingai, tik kai išdžiūsta žemės paviršius.

*Žiemą eukaliptui geriausia būtų šviesi ir tikrai vėsi (apie 2–10 °C) patalpa. Šiltame kambaryje jis žiemoja prastai, dažniausiai nudžiūva.

*Jei turite tik šiltą kambarį, pabandykite surasti tinkamiausią vietą. Eukaliptą prieš šildymo sezoną gerokai nugenėkite, kad tilptų ant palangės ir mažesnė laja išgarintų mažiau drėgmės. Jį pastatykite šviesioje vietoje, bet kuo toliau nuo radiatoriaus. Dažnai purkškite. Lengviau peržiemoja jauni augalai.

Suvaldyti greitą augimą

Jei pirmaisiais metais siekiate užauginti kuo didesnį medelį, vėliau augimą teks stabdyti. Juk eukaliptų augimo greitis – vidutiniškai 1,5 m per metus.

Augalai persodinami kasmet. Kiekvieną pavasarį reikia didesnių vazonų. Žemę naudokite nelabai derlingą. Iš tikrųjų eukaliptai nėra išrankūs, ir substrato sudėtis didelės įtakos neturi. Vis dėlto derlingame komposte pasodinti jie per sezoną pasieks lubas.

Dėl minėtos priežasties dažnai rašoma: eukaliptų tręšti nereikia. Kasmet persodinant to galima ir nedaryti. Tačiau nepamirškite stebėti, ar dėl kai kurių maisto medžiagų stokos nepasireiškia mitybos sutrikimai. Vasarą į viršutinį vazono žemės sluoksnį galima į maišyti truputį ilgo veikimo trąšų.

Dauguma eukaliptų nemėgsta genėjimo. Vyninis eukaliptas su tuo susitaiko, todėl apkarpyti jį reikia kasmet. Tik tokiu atveju augalas bus tankus, turės daug jaunų šakelių su gražiausiais lapais. Ir jei neleisite jam peraugti, galėsite džiaugtis daug metų.

Pexels nuotr.