Šilauogės: kokia kaimynystė tinkama?
Dauguma daržovių mėgsta silpnai rūgščią arba artimą neutraliai dirvą. Rūgščioje galima pasisėti rūgštynių, dar augtų ridikai. Geriau šalia šilauogių pasisodinkite tokią žemę mėgstančių spanguolių, bruknių.
„Pavasarį ant kriaušių lapų pastebėjome daug skraidančių vabzdžių. Mes juos vadiname kandėmis. Antroje vasaros pusėje ant tų lapų atsirado dėmių, o apatinėje pusėje – gumbelių. Nukritusius lapus sudeginome. Ką daryti ateinantį pavasarį?“
Šie skraidantys vabzdžiai – auksaakės (Chrysopa). Jie augalams tikrai nekenkia. Netgi atvirkščiai: lervos minta amarais, todėl šie vabzdžiai laikomi naudingais. Jūsų kriaušę pažeidė kriaušių rūdys (ligos sukėlėjas – kriaušinė gleivėtrūdė). Tai dažna liga. Jos plitimą galima sumažinti vasarą purškiant fungicidais „Efektor WG“, „Skore 250 EC“. Be to, būtina sugrėbti ir sudeginti nukritusius pažeistus lapus, perkasti pomedžiuose žemę, išgenėti ir išretinti šakas. Kadangi kriaušinė gleivėtrūdė taip pat pažeidžia kazokinius kadagius, būtina gydyti ir juos.
„Kaip išnaikinti seną avietyną?“
Nemalonus ir nelengvas, bet vienintelis patikimas būdas – rauti avietes ir gerai perkasti žemę, išrinkti šaknis. Šį darbą atlikite anksti pavasarį, kai tik sušils žemė. Pirmaisiais metais avietyno žemę patartume pagerinti kompostu ir ten sėti trumpos vegetacijos augalus. Juk viena kita vaiskrūmio šaknis gali būti likusi žemėje ir vasarą atželti. Po metų jau tikrai bus sunaikintos visos avietės ir galėsite sėti veją, sodinti ilgaamžius augalus.
