Skanūs ir vertingi: kaip auginti žirnius?
Žirnių asortimentas
Žirnių yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal ankščių formą skiriami gliaudomieji ir cukriniai (šparaginiai). Gliaudomieji žirniai raukšlėtomis sėklomis saldesni, skanesni negu turintys lygias sėklas, bet sėjami vėliau, jų daigai mažiau pakantūs šalnoms. Cukrinių žirnių ankštys be pergamentinio sluoksnio, vartojamos kaip šparaginės pupelės. Žiedai dažniau balti, rečiau – melsvi, oranžiniai. Ankštys violetinės, sėklų spalva įvairi.
Antroji mėsa – dietinė
Žirniuose baltymų susikaupia daugiau nei kitose daržovėse ir tiek pat, kiek mėsoje – apie 20 proc. Šios medžiagos, sudėtimi labai panašios į mėsos baltymus, gyvybiškai svarbios žmogui ir gyvuliams. Be to, žirniuose yra cukraus, riebalų, krakmolo, kalio druskų (285 mg/proc.), fosforo (122 mg/proc.) ir kitų mineralinių medžiagų, vitaminų A, B1, B2, C, PP. Žalieji žirneliai 1,5–2 kartus kaloringesni už kitas daržoves.
Žirnių energetinė vertė – 303 kcal. Tai geras dietinis produktas.
Kaip auginti?
* Šilumai žirniai ne itin jautrūs, pakenčia pavasario šalnas. Jie sudygsta esant 1–2 °C, o auga – kai temperatūra 3 °C. Daigai pakelia net 4–6 °C šalnas. Greičiausiai žirniai sudygsta orams įšilus iki 15–20 °C. Ypač daug šilumos reikia dygimo, žydėjimo ir ankščių formavimosi laikotarpiu. Kai jos pakanka, išauga tvirtesni, mažiau šakoti stiebai.
* Žirniai reiklūs drėgmei.
* Sėti galima anksti pavasarį, balandžio viduryje ar gegužės pradžioje. Sėjant anksčiau, reikėtų parinkti lengvesnę dirvą. Ji greičiau įšyla, nusausėja. Beje, ankstyvesnės sėjos žirnius mažiau apninka ligos ir kenkėjai, ypač žirninis vaisėdis. Sėklos rečiau sukirmija.
* Geriausiai žirniai auga vidutinio sunkumo nerūgščioje (pH 6), humusingoje dirvoje. Prieš sėją jos tręšti šviežiu mėšlu nerekomenduojama.
* Žirnius galima sėti keliskart, kas 5 ar 10 dienų, arba auginti skirtingo ankstyvumo veislės. Norint derlių paankstinti, galima sėti pamirkytas ar padaigintas sėklas.
* Žirniai sėjami 5 cm gylyje 8–10 cm atstumais, paliekant 25–30 cm tarpueilius. Galima ir lizdiniu būdu ar išilgai lysvės 3–5 eilėmis. Sėklos dygsta 7–10 dienų. Jas labai mėgsta paukščiai, todėl rekomenduojama pridengti daržo plėvele, užmesti sausomis šakomis, eglišakėmis.
* Į tą pačią lysvę žirniai sėjami po 4–5 metų. Tikslinga priminti, kad jie daigūs 5–6 metus.
* Ant šaknų esančios gumbelinės bakterijos praturtina dirvą azotu, tačiau jauni augalai šios medžiagos beveik negamina. Procesui paspartinti juos verta patręšti kompleksinėmis ar azoto trąšomis (tinka ir amonio salietra – 15 g/m2).
* Aukštaūgius žirnius, ūgtelėjusius maždaug iki 10–12 cm aukščio, reikia paremti. Įbedus puslankiu išlenktas ilgesnes lazdeles į keliomis eilėmis pasėtus aukštaūgių veislių augalus galima sudaryti patikimą apsauginę juostą šilumamėgėms daržovėms. Žemaūgiai, trumpesniais stiebais žirniai neišgula. Jiems atramos nereikalingos, pakanka gerai apkaupti.
