• balandžio 9 d., Ketvirtadienis

Skiepijimas. Paprastai apie nepaprastą procesą

Juozui Girinui, Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Žemės ūkio akademijos arboretumo vadovui, teko daug kartų skiepyti augalus, tačiau kitiems skiepijimu besidomintiems žmonėms jis žinomas todėl, kad išaugino daugiau kaip 1 000 garsiausių ąžuolų klonų. Tie medeliai auga ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

 

 

Apie procesą

 

„Gyvenime man skiepyti teko daug kartų. Kadaise turėjau vaismedžių medelyną, skiepijau viską – nuo persiko iki obels. Šiek tiek ir riešutmedžių, tačiau jie yra vieni kaprizingiausių“, – sako J. Girinas.

Nuo vaikystės šia veikla užsiimantis specialistas dabar tiksliai žino, kaip ir kada tai reikia daryti. Jis patikrino daug teorinių taisyklių, rekomendacijų. Su vienomis J. Girinas sutinka, o kai ką atrado ir naują. Apie skiepijimą, kuris atrodo itin sudėtingas ir ne iš karto suprantamas procesas, pašnekovas kalba labai paprastai, suprantamai. „Kas yra skiepijimas? Imi vieną šakelę – tai poskiepis. Imi kitą šakelę – tai įskiepis. Nupjauni ir abi sujungi, suriši. Iš viršutinės šakutės pumpuro ima augti naujas ūglis, o apatinė šakelė leidžia šaknis. Štai ir viskas. Jei moksliškiau – skiepijimas yra sumedėjusių ir žolinių augalų vegetatyvinio dauginimo būdas, kai suauginami du skirtingi komponentai – poskiepis su šaknimis ir įskiepis su pumpurais“, – sako specialistas.

 

Kam augalus skiepyti?

 

Pasaulyje nuolat sukuriama šimtai ar net tūkstančiai veislių. Tarkime, išvedami augalai su silpna šaknų sistema, bet labai skaniais vaisiais. Juos skiepijant gaunami gausūs skanių vaisių derliai. Dabar yra tūkstančiai poskiepių, kai kurie turi tik numerius. Šis procesas taip pažengęs į priekį, kad skiepijama mašinomis, skiepija robotai. Tai atliekama mechanizuotai, masiškai. Skiepijama ir labai daug žolinių augalų, moliūgų, sojų, pomidorų. „Tai daroma dėl to, kad skiepijimas itin tinka retiems augalams dauginti, pavyzdžiui, Stelmužės ąžuolui. Ir ne tik jam. Daug Lietuvos garsiųjų ąžuolų dabar turi savo klonus, ir visa tai – dėl skiepijimo“, – sako J. Girinas.

Kuo gi dar mums naudingas skiepijimas? O naudingas jis dėl daugelio dalykų.

*Augalus galima dauginti vegetatyviškai arba klonuoti. Individas, kuris yra dauginamas skiepijant, vadinamas ortetu, o vieno individo kopijos – rametomis. Rametų gali būti šimtai ar tūkstančiai. Dauginamas individas kartu su savo kopijomis vadinamas klonu, pavyzdžiui, kaip anksčiau minėti Stelmužės ąžuolo klonai.

*Galima pagerinti vegetatyviškai padauginto augalo augimą ar derėjimą. Specialistas teigia, kad poskiepis daro įtaką įskiepiui: „Atskirą fenotipą turi genotipas (ką augalas turi savo, ką paveldėjo) ir aplinka, kurioje jis yra, atsiduria. Kiekvienas poskiepis yra dalis aplinkos, kuri turi įtakos įskiepiui. Kai kurie iš jų įskiepius veikia labai stipriai. Tarkime, kai kurie poskiepiai sulėtina obelų augimą, bet padidina jų derlingumą. Tai būdas valdyti įskiepį per poskiepį.“

*Skiepijimas padeda išgelbėti beveik sunaikintą augalą, veislę, rūšį. Išgelbėti galima net tą vienintelę, labai vertinamą, labai branginamą obelaitę, kuri auga sode, jei ją smarkiai pažeidė pelės, šalčiai. Nupjaunama šakelė ir įskiepijama į kitą obelį – taip išsaugomas pražūti galintis augalas.

*Skiepijimas gali padėti sukurti unikalios struktūros medieną. Pavyzdžiui, į juodąjį riešutmedį (augantį Amerikoje) įskiepijus graikinį (augantį Europoje) galima gauti gerą medieną turintį kloną. Įskiepio mediena vienokia, o poskiepio – kitokia. Šis neatitikimas leidžia sukurti augalą išskirtiniu kamienu. Tokį nukirtus ir iš jo pagaminus faneros lukštą ar plonas lentutes, gaunamas išskirtinės, originalios išvaizdos produktas. Tokios medienos kaina skaičiuojama jau ne pagal 1 m3, o  pagal 1 kg.

*Auginami augalai, iš kurių medienos gaminamos pavėsinės, įvairūs baldai. Jau gana seniai įvairių šalių dizaineriai siūlo gamtoje „užaugintus“ baldus, bet, kad jie greitai „užaugtų“, reikia ir stiprias šaknis turinčių poskiepių, ir greitai besiformuojančių įskiepių.

 

Tekstas ir nuotrauka – Česlavos Deinarovič.

 

Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ 2020 metų vasario numeryje.


Komentarai

Prašome Prisijungti.
avatar
  Sekti  
Pranešti apie

Sekite mus

Šiandien

  • Balandžio 9, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 06:31, leidžiasi 20:11.
  • Mėnulis teka 22:12, leidžiasi 07:30.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis balandžio 8 d.
  • Aurimas, Dalia, Kleopas, Maja, Paladijus.
  • Didysis ketvirtadienis
  • Lapų diena. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius ir žiedinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles, darykite gydomąsias pagalves. Negalima kirsti medžių.
  • Jei balandžio mėnuo giedras, gegužė bus šlapia.
gardenis
seklosdarzui
baseinai fontanai
Bijūnai

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokias priemones naudojate kiaušiniams marginti?

Įvykių kalendorius