Smalsūs augintiniai ir mūsų gėlių darželis
Jeigu šį straipsnį pradėtume nuo pokalbio su botaniku, jis tikrai pasakytų: dauguma augalų gali būti toksiški, o jų rūšių žemėje – tūkstančiai! Su botanikais tikrai nesiginčysime, bet šįkart mums rūpi, kas gali kelti pavojų šunims ir katėms. Ir kaip apsaugoti savo augintinius? Sakote, patikimiausias būdas, išėjus į lauką ne naršyti išmaniajame telefone, o jais užsiimti. Saulėtą savaitgalį išlėkę į gamtą, draugų sodybą ar darbuodamiesi savo darželyje, deja, ne visada turime laiko sekioti paskui augintinius…
Tikrai kenksminga, bet kaip gardžiai kvepia!
Atsakingas šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad sodyboje ar vietovėje, kur savo augintiniams leidžia laisvai lakstyti, nebūtų nuodingų augalų. O jei tokių yra – kad prieiti prie jų būtų sunku. Šioje vietoje labiau turėtų suklusti jaunų šuniukų šeimininkai, nes šie gyvūnai yra nepaprastai landūs ir smalsūs.
Pavasarį mūsų darželiuose gausu tulpių, lelijų, narcizų. Ryškiaspalviai, gardžiai kvepiantys žiedai yra daugelio gėlynų puošmena, tik, deja, visi lelijinių šeimos augalai turi stiprių alkaloidų (šarminių, azoto grupės organinių junginių).
Smalsiam gyvūnui pakramčius lelijinių šeimos arba kitų toksiškų augalų, pirmiausia sudirginama jautri burnos gleivinė. Net nedidelė dozė „garantuoja“ burnos ertmės, kvėpavimo takų, skrandžio uždegimus. Didesnės dozės reiškia rimtesnes komplikacijas, nes paveikiama nervų sistema, širdies darbas, kyla pavojus gyvybei.
Ir šunims, ir katėms labai pavojingi krokai, narcizai, lelijos, tulpės, oleandrai, ciklamenai, karpažolės, ricinmedžiai, chrizantemos, gebenės, oleandrai.
Pakenkti gali ne tik žydintys darželio augalai, bet ir dažnai sodybose augantys dekoratyviniai krūmai ir medžiai – visų jų išvardyti neįmanoma. Štai kukmedžio visos dalys yra nuodingos. Daugiausia nuodų susikaupia jaunose medžio šakelėse, spygliuose, uogose. Daugelio kitų dekoratyvinių krūmų ir medžių spygliai, pjūkliški lapų kraštai gali sužeisti, sudirginti gyvūnų odą. Žemėtomis letenomis kasydamasis šuo ar katinas dar labiau sudirgina perštinčią odą – ilgainiui prasideda sunkiai gydomos ligos.
Alergija šuniukui gali prasidėti net paplaukiojus sodybos tvenkinyje, ypač tuomet, kai vanduo smarkiai žydi.
Tik nemanykite, kad šie pavojai augintinių tyko vien tik pavasarį ar vasarą, kai visa gamta žydi, žaliuoja. Anaiptol! Kaštonai, gilės, apynių spurgai, grybai, įvairiausi kaulavaisiai – tai tik mažas sąrašas to, kas gali pakenkti jūsų augintiniui rudenį.
Kokie požymiai rodo augintinį apsinuodijus augalais?
Nuodingų medžiagų nebūtinai yra žieduose ar lapuose – jos pasiskirsčiusios įvairiai. Vieno augalo gali būti nuodingos šaknys ar svogūnėliai, kito – uogos ar sėklos. Tai labai svarbu žinoti įtariant, kad augintinis kažkuo apsinuodijo. Priklausomai nuo nuodingos medžiagos, augalas skirtingai veikia gyvūno organizmą ir sukelia skirtingus simptomus. Be to, vienaip nuodai veikia silpnesnį, mažą ar labai jautrų gyvūną ir kitaip – stipraus imuniteto, sveiką.
Taigi, jau supratote, kad apsinuodijimo simptomai nevienodi, o jų pasireiškimo stiprumą lemia toksinų kiekis, rūšis, patekimo į organizmą būdas, apsinuodijimo trukmė ir, kaip jau minėta, gyvūno imunitetas bei kiti dalykai.
Dažniausi apsinuodijimo simptomai yra gausus seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, vangumas. Jeigu jau pažeisti kvėpavimo takai, šuo gali pradėti dusti, prarasti koordinaciją. Tačiau tokie pat yra ir bendrieji, ne tik specifiniai požymiai. Tikslią apsinuodijimo priežastį gali parodyti tik tyrimai, atlikti veterinarijos gydykloje. Todėl patartina nufotografuoti įtartiną augalą ar pasiimti jo lapų, žiedų. Nustačius toksinų rūšį, pagalba nukentėjusiajam bus daug efektyvesnė.
Jei skubi veterinarinė pagalba tuo metu neįmanoma, reikia stengtis šunį pravimdyti, plauti skrandį.
Ėda žolę ir nieko neatsitinka!
Turbūt ne vienas šunų mylėtojas, su savo augintiniu išsiruošęs į gamtą, ypač pavasarį, juokauja: karvutė paės žolės! Išties, kodėl šunys ją ėda?
Pirmoji žolė labai saldi, kvapni, o jos tekstūra tokia švelni. Tačiau šunys ėda ne bet kokią, o būtent savąją. Net pavadinimas „savas“ – šunažolė (Dactylis glomerata). Šunys taip pat mėgsta šuninį varputį, pievinę miglę, paskanauja motiejukų.
Žolėje gausu vitaminų, mineralinių medžiagų. Be to, augalai ne tik papildo trūkstamų medžiagų atsargas, bet ir padeda augintiniams išsivalyti skrandį. Tai gamtos vaistas, padedantis atsikratyti padidėjusio skrandžio rūgštingumo, pykinimo ar virškinimo bėdų. Tokios žolės paėdusios katės pašalina iš savo organizmo besišvarinant praryto kailio kamuolėlius.
Taigi nedrauskite augintiniams ėsti žolę, tačiau atkreipkite dėmesį, ar tai nevyksta pernelyg dažnai. Pasidomėkite, ar tai nėra kokios nors ligos požymis.
Saugokite augintinius
Kaip elgtis, kad savo augintinius apsaugotume nuo gamtoje tykančių pavojų?
Atvykę į nepažįstamą vietą ar sodybą, apžiūrėkite aplinką, pasiteiraukite šeimininkų, ar nėra lengvai prieinamų toksiškų augalų, ar kur nors nebuvo padėta žiurkių nuodų.
Verta atkreipti dėmesį, kad pavasarį ir vasarą „nuodingoji palangė“ iškeliauja į terasą, pavėsines ir būna laisvai pasiekiama naminiams gyvūnams. Tai reiškia, kad padidėja galimybė apsinuodyti – kas anksčiau buvo sunkiai pasiekiama, dabar stovi čia pat, po kojomis… Difenbachijos, azalijos, šparagai, amariliai ir kiti vazoniniai augalai taip pat toksiški ir kelia pavojų smalsiems gyvūnams.
Nepamirškime, kad kasdienė šuns ar katės mityba turi būti visavertė, subalansuota – jie turi gauti pakankamai mikroelementų, vitaminų, ląstelienos. Visaverčiu ėdalu šeriamo augintinio dažniausiai nedomina mūsų darželių žiedai ar kiti augalai.
