Sodinė šilauogė: kada ir kaip sodinti?

Kaip ir kada šilauoges sodinti geriausia?

Šilauoges galima sodinti anksti pavasarį. Geriausia, kol neišsiskleidę pumpurai, balandžio viduryje, bet jei laistysite, galite ir gegužę. O dar geriau rudenį. Krūmų šaknys auga pavasarį ir ypač rudenį. Rugsėjo mėnesį, kai atvėsta oras, sąlygos taip pat geros. Augalai gali būti sodinami iki spalio vidurio.
Sodinukai turi būti sveiki, kokybiški, 2–3 metų. Rekomenduojamas atstumas tarp jų – 1–1,20 m. Duobių gylis – apie 70–80 cm.
Žemės mišinys paruošiamas iš anksto iš rūgščių durpių, pastovėjusių spygliuočių pjuvenų, spygliuočių (pušų, eglių) žievių, drožlių. Jis kelis kartus permaišomas. Pasodinus pirmaisiais metais visus žiedinius pumpurus geriau išskinti, kad šilauogės sustiprėtų. Trečiaisiais metais uogų paragauti tikrai bus, o penktaisiais uogakrūmiai jau užaugins puikų derlių.

Laistykite, nepertręškite

Šilauogės mėgsta laistymą, bet nepakenčia užmirkusios dirvos. Kada tik turėsite laiko, laistykite. Nelaistomų augalų uogos smulkesnės, ne tokios skanios.
Tiek giluminių šulinių, tiek upės vanduo yra šarminis, tad kartais galima jį parūgštinti. Tam yra specialių priemonių, pavyzdžiui, galite rūgštinti sieros arba azoto rūgštimi. Tik reikia nepadauginti arba turėti matavimo prietaisą vandens rūgštingumui nustatyti. Į 10 l talpos kibirą koncentruotos sieros rūgšties dėkite 2–3 g, o koncentruotos azoto rūgšties – 5 g.
Šilauogės nemėgsta būti pertręštos. Be to, tai daryti reikia atsargiai, kad krūmai nenudegtų, nes šaknų sistema paviršiuje. Trąšos tinka tik rūgščios. Pirmaisiais metais į žemės mišinį įmaišykite lėtai veikiančių trąšų. Daugiau tręšti pirmaisiais metais nereikia. Antraisiais metais ir vėliau pagrindinė trąša – amonio sulfatas.
Sodinės šilauogės – ilgaamžė kultūra. Pasodintos jos derės maždaug tiek laiko, kiek serbentynas, t. y. apie 20 metų. Vertingiausios, žinoma, šviežios uogos, bet jas galima džiovinti ir šaldyti.