Sodininko darbai birželį
Vasaros pradžia. Atėjo atostogų metas, kai galima išsitiesti ant pievutės su knyga ar mezginiu rankose, sužaisti šaškių partiją. Bet augalai neatostogauja. Tad vienas iš svarbiausių darbų – „formų“ palaikymas. O dar – žolės pjovimas, kad jos fone spindėtų dekoratyviniai augalai.
Spygliuočių genėjimas
Birželis – tai laikas, kai galima genėti, karpyti kai kuriuos spygliuočius: egles, pušis, maumedžius (šie labiau tankinami), tujas, kukmedžius. Šio darbo tikrai nereikia pradėti nuo mėnesio pirmos dienos. Tikslios datos nėra, nes viskas priklauso nuo gamtinių sąlygų, augalo rūšies. Sakysim, orientuojamės į birželio vidurį ar pabaigą. Taigi, pašalinus gyvą šaką, žaizda užsitraukia lengvai, nebus didelio sakų tekėjimo, augalas skausmingai nenukentės. Tik neliečiamos korėjinė (Pinus koraiensis), Armando (P. armandii), himalajinė (P. wallichiana) pušys. Deja, mūsų klimato sąlygomis jos nesugeba greitai užtraukti savo žaizdų, leidžia sakus ir silpsta. Nukirpus viršūnę, džius visa šaka, todėl geriau palaukti, kol ji sunyks ar nukirpti tik sausąją dalį. Grožio gali norėti ir kadagiai – jie mažiau jautrūs karpymui. Pašalinus šaką iš miegančių pumpurų augs ūgliai, kuriuos lengvai pakreipsite norima kryptimi.
Lapuočius taip pat reikia genėti
Lapuočių genėjimas, deja, neišvengiamas ir vasarą – jie auga ir auga. Paprasta atsiminti, ką galima karpyti – tai augalai, tinkami žaliosioms gyvatvorėms: karaganos, bukai, alyvos, kauleniai, ligustrai, buksmedžiai… Iš retesnių medžių galima genėti platanus, cercius, tik pastaruosius labai mažai, o pirmieji negreitai auga mūsų klimato sąlygomis. Katalpos ruošiasi žydėti, matomi tikrai žuvę ūgliai, kuriuos šaliname. Be to, laikas jas patankinti, pristabdyti augimą. Beje, genėjimas šitaip veikia visus augalus. Dygieji raugerškiai praretinti, pašalintos žuvusios šakos, todėl šiuo metu gausiau žydės, nauji ūgliai neištįs. Neretinant kai kurių augalų (medlievų, amorfų, lekėčių, lazdynų) priaugs tiek, kad nebus kur praeiti. Be to, vasarą jie lengvai užsigydo žaizdas, tad šis laikas jau palankus klevams, beržams, liepoms genėti. Šaliname vilkūglius – dekoratyviniai medžiai ar krūmai juos kartais irgi išaugina.
Vieną vaismedžių priežiūros niuansą galime panaudoti augindami dekoratyvinius medžius – nestorėjančių kamienų, šakų (mano praktikoje tokių pasitaikė skiepytų berželių) žievę suraižome išilgai keliose vietose, tik negiliai, iki brazdo. Be to, taip pat galima sukinėti ir šakas, jaunus ūglius.
Leisti šaknines atžalas pradėję augalai, kuriems nebūdingas toks augimas, verčia suklusti: pažeistos šaknys, kamienas ar per daug nugenėta… Atžalas naikiname, nebent senasis augalas tikrai ruošiasi mus palikti – tuomet leidžiame bent kelioms augti.
Labai ploni vijoklinių augalų (sausmedžių, raganių, vynvyčių) ūgliai iškerpami. Dabar genimos ir mūsų sodų retenybės visterijos. Beje, jos mėgsta augti po kelias vienoje vietoje. Gebenė lipikė ir jos veislių augalai lėtai auga, tad genimi dažnai. Svarbiausia sugalvoti, kaip norime auginti ir nukreipti, susukti, pririšti ūglius, tik atkreipiame dėmesį į jų sukimosi pusę.
Ką galima sodinti
Šiuo metu norintieji gali sodinti augalus iš vazonų. Žalieji padarai netgi apsidžiaugs ištraukti iš rėmų, skubiai įsikibs į žemę. Svarbiausia yra laistymo misija – kantriai kas antrą dieną arba tris kartus per savaitę. Tačiau, deja, gali būti ir išimčių: gražios ir įdomios retenybės, kurių nusipirkti beveik nėra sunku. Atkreipiu dėmesį į klevus, turinčius juostuotai margintus kamienus, pavyzdžiui, pensilvaninį (Acer pensylvanicum), žaliažievį (A. tegmentosum). Šie augalai labai jautrūs, tad ramesne širdimi sodinami anksti pavasarį. Rudeninis sodinimas pamirštamas visai, nes pridėtinių šaknų jie turi mažai ir neturi kuo maitintis. Tačiau plaštakiškieji ir japoniniai klevai gerai augs persodinti ir iš grunto.
