Sodininko gegužė

Gal bandysime nuspėti būsimus metus (jei gegužės pabaiga lietinga, jie bus derlingi, o jei šalta – vasara gera), o gal grožėsimės puošniu žiedų drabužiu, pamiršę viską aplinkui. Bet kai širdis grožio pasisems, o akys ims ieškoti veiklos, gerai būtų šį tą nuveikti sodo labui.

Šalnų pavojus

Dažnos gegužės palydovės – šalnos. Tad išgirdę tokią orų prognozę, vaismedžius iš vakaro paliekite, šakas nupurkškite vandeniu. O jei naktis bemiegė, palaistykite pakartotinai. Verta atsiminti, kad pasodinto naujo vaismedžio žiedus reikia ne saugoti, bet išskinti, kad jis be reikalo neeikvotų energijos, o ją nukreiptų į šaknis ir sustiprėtų.

Braškynas, palietas prieš šalnas, taip pat bus atsparesnis šalnoms. Dėl visa ko pravartu pridengti daržo plėvele.

Sodo augalų tręšimas ir laistymas

Mėnesio pradžioje vaismedžius patartina patręšti kompleksinėmis trąšomis, laistyti jų tirpalais.

Braškėms taip pat reikia kompleksinių trąšų su mikroelementais. Mulčiuojame šiaudais, kurie padės dirvai išlaikyti drėgmę, pagerins jos sudėtį. Tokią lysvę mažiau ravėsime, o uogos bus geresnės kokybės, švarios.

Jei gegužės mėnesį trūksta lietaus, paliekime vaismedžius, uogakrūmius. Ypač jei sodas įveistas tik rudenį. Medeliams nepagailėkime bent po kibirą vandens, kad puikiai augtų ir dėl sausros neskurstų.

Kenkėjai ir ligos

Šį mėnesį ima stipriai daugintis amarai. Tad sodą vis apeiname, patikriname ir nupurškiame.

Obelims baigiant žydėti, savo juodus darbelius pradeda dirbti vaisėdžiai ir lapsukiai. Feromoninės gaudyklės juos suvaldys, o po kelerių metų pažeistų vaisių stipriai sumažės.

Pastebėtas voratinklinių kandžių ir verpikų gūžtas būtina nedelsiant surinkti ir sunaikinti.

Stebėkime, ar sode nėra miltligės apraiškų. Tai labai žalinga liga, nes pažeisti vaismedžiai blogai dera, džiūsta. Dažnai ji apninka jaunus persikus, pažeisdama ne tik lapus, bet ir vaisius. Pirmi požymiai matomi gegužės pabaigoje, bet didžiausia žala padaroma vasaros antroje pusėje. Lapai, paveikti ligos, užsiriečia į viršų, o apačia pasidengia pilkomis grybinėmis apnašomis. Vėliau apnašos padengia ir ūglius, ir vaisius. Galiausiai pažeisti lapai nukrenta, ūgliai išsikraipo, sustorėja. Liga įgauna pagreitį, kai vyrauja šiltas ir drėgnas oras. Jai sulaikyti naudojami sieros preparatai, kitos priemonės.

Mulčiavimo nauda

Atšilus orams, viskas auga kaip pašėlęs. Ne išimtis ir žolė. Dažnai tikrą galvos skausmą kelia klausimas, kur ją nupjautą dėti. O jei dar sode net komposto dėžei tinkamos vietos nėra, galva visai susisuka. Tik be reikalo. Juk sprendimas paprastas ir greitas. Tokiu gamtos turtu tiesiog būtina mulčiuoti sodo augalus, ypač jaunus vaismedžius ir vaiskrūmius. Tiesa, labai arti kamieno storai mulčio iškart pilti nereikėtų. Geriau pamažu storinti senąjį sluoksnį. Taip ir ravėti (purkšti) pomedžių nereikės, ir drėgmė per vasarą laikysis.

Tiks ir perpuvęs kompostas. Vienu metu ir patręšime, ir pamulčiuosime sodo augalus, tad nauda bus dviguba.

Serbentai

Tikriname serbentų krūmus, jei to nepadarėme anksčiau. Gal šakos apkerpėjo, apsamanojo? Nors žalos nėra, tai rodo, kad krūmas per tankus, jame blogai cirkuliuoja oras. Tokį pravartu retinti. Jei gausiai byra uogų užuomazgos, žiedai buvo prastai apdulkinti. Pagelbės litras vandens su ištirpintu šaukštu medaus. Tokiu skysčiu purškiant serbentus per žydėjimą priviliojamos bitės, tad natūraliai padidėja derlingumas.