Sodininko užrašai kovo mėnesį

Štai ir prasidėjo PAVASARIO LINKSMYBĖS…

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Kristijonas Donelaitis

Kovą jau drąsiai galima imti į rankas pagrindinį įrankį – sekatorių. Pirmiausia šį mėnesį užsukite į avietyną. Rudenį derėję stiebai iškarpomi vėlyvą rudenį, po pirmųjų šalnų, arba, nespėjus to padaryti, pavasarį. Avietės genimos kovo mėnesį, geriausia – kol dar neišėjęs pašalas. Jų stiebai nupjaunami sulig dirvos paviršiumi.

Tiesa, jei auginate remontantines avietes, turite pasirinkti, ar norite dviejų derlių, ar vieno. Anksti vasarą dera šių vaiskrūmių pernykščiai ūgliai, tad jei jų nepašalinsite, gana anksti džiaugsitės derliumi. Ant naujų šiųmečių ūglių, kurie išlįs pavasarį, uogos sunoks tik rudenį. Vis dėlto šiuo atveju galite rinktis: jeigu jų neišpjausite pavasarį, gausite du derlius, tačiau rudeninis nebus itin gausus ir vėlesnis. Jeigu pavasarį senus ūglius vis dėlto pašalinsite, nuo vėlyvos vasaros iki šalnų imsite tik vieną derlių. Tiesiog privalote pasirinkti.

Pavasarį genimi ir kiti populiarūs krūmai – serbentai. Juodųjų serbentų genėjimas yra gana subtili tema. Atnaujinamasis genėjimas, kurį atliekant pašalinama tam tikra dalis senų šakų, kai kurių veislių vaiskrūmiams duoda daug naudos – uogos būna didesnės ir jų derlius gausesnis. Kitais atvejais rezultatas nėra akivaizdus. Dėl šios priežasties būtina tiksliai žinoti, kokios veislės juoduosius serbentus auginate ir kaip juos genėti. Rekomenduojama informacijos gauti iš platintojų arba susirasti veislės aprašų. Vis dėlto genint derančius juoduosius serbentus būtina prisiminti, kad uogos noksta ant jaunų šakelių, todėl kasmet reikia pašalinti po keletą senesnių nei 4–5 metų amžiaus stiebų. Jų kiekis pasirenkamas, atsižvelgiant į krūmo amžių ir kiek jame yra jaunesnių ir ką tik išaugusių jaunų stiebų.

Raudonųjų ir geltonųjų serbentų genėjimas skiriasi nuo juodųjų. Pirmiausia taip yra dėl jų augimo ir derėjimo ypatumų. Raudonieji serbentai uogas nokina ant puokštinių šakučių, išaugusių ant kelerių metų stiebų. Dėl šios priežasties jiems, priešingai nei juodiesiems serbentams, nėra reikalo šalinti penkerių metų stiebų. Raudonųjų serbentų šakutės iškerpamos kiekvienais metais, tačiau senų stiebų retinimas atliekamas tik 4–5 augimo metais, šalinant silpniausius, nusvirusius ir nesveikus. Be to, reikia inventorizuoti ir jaunas šakutes – silpniausias, netinkamai nuaugusias pašalinti, paliekant augančias norimoje vietoje ir stiprias.

Vynuogės, atsižvelgiant į veislę, joms keliamą tikslą, ar buvo pridengtas, ar ne, dažniausiai genimos pavasarį. Jų genėjimas itin subtilus, todėl būtina plačiau pasidomėti turima veisle ir kaip ji turėtų būti prižiūrima pagal auginimo vietą ir būdą.

Štai kelios universalios pastabos neprofesionaliam genėtojui. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vynuogės dera ant pirmamečių ūglių, ant kurių pavasarį ir susidaro pumpurai. Teoriškai geriausia ant ūglio palikti 6–8 pumpurus, o ūglių skaičių reguliuoti pagal tankumą, kurio tikitės, ir pagal tai, kokio gausumo derlių siekiate gauti ar pageidaujate jo sąlygiškai mažesnio ir didesnių uogų. Nugenėjus rekomenduojama pažeistas vietas užtepti sodo tepalu. Aišku, jei vynuoges pridengėte žiemai, anksti pavasarį neskubėkite jų genėti ir, kol realus šalnų pavojus, nenuimkite dangos.

Be abejo, kovą dažniausiai genimos obelys. Jeigu šios veiklos nepradėjote vasario mėnesį, būtinai ją atlikite dabar.

Kovas yra ir vienas parankiausių mėnesių vaismedžiams gydyti ir purkšti. Apžiūrėkite šakas ir kamienus. Jeigu radote vėžio židinių, šakas pašalinkite ir sudeginkite. Kamienus, jei liga nėra pavojingai išplitusi, gydykite pažeistas vietas išpjaudami iki sveikųjų ir užtepdami sodo tepalu. Kai kuriais atvejais padeda ir populiarus senasis metodas – išpjaustytų vietų užtepimas mėšlo ir molio mišiniu. Vaismedžius nupurškite fungicidais. Dabar yra pats metas mažinti grybelinių ligų skaičių ir riziką.