Sodo apšvietimas: kai gera sugrįžti namo
Ilgos žiemos naktys – ramybės ir poilsio metas. Tačiau, priešingai nei lapus numetusiems medžiams ar iki pavasario įmigusiems lokiams, žmonėms ir tamsiuoju metų laiku norisi daugiau aktyvumo. Bet diena taip greitai pasibaigia! „Sodo apšvietimas suteikia nuostabią galimybę savo aplinka džiaugtis ir tamsiuoju metų laiku. O jam įrengti tereikia svajonių ir noro“, – sako UAB „SODO“ ir esodo.lt direktorius Ramūnas Rėderis.
Mėgiamas Pietų kraštuose
Seniai įpratome prie apšviestų gatvių, viešųjų erdvių. Tačiau privačių valdų apšvietimas tamsiuoju paros metu vis dar kelia abejonių. „Pusiau juokais galima sakyti, kad žmonės dirbtinį aplinkos apšvietimą pradėjo naudoti labai seniai – nuo tada, kai atrado ugnį. Juk ant piliakalnių kūrendavo laužus siekdami pranešti kitiems apie užpuolimą. Aišku, iš toli pirmiausia būdavo matomi dūmai“, – juokiasi R. Rėderis ir patikslina, kad juokai juokais, bet kaip ir tada, taip ir dabar apšviesta valda suteikia saugumo. Šviesa aplink namą padeda apsisaugoti nuo nekviestų svečių – jiems nepavyks praslysti nepastebėtiems ar jie tiesiog bus suklaidinti ir pamanys, kad kažkas yra namuose.
„Užsienio šalyse lauko apšvietimas įprastas. Bene populiariausias – JAV, paskui – Europoje, pirmiausia pietų kraštuose. Mes geografiškai esame toli nuo pusiaujo, todėl vasarą dienos būna ilgos, o žiemą trumpos. Kuo arčiau pusiaujo, tuo mažiau skirtingais sezonais keičiasi dienos ir nakties trukmė. Pietuose net vidurvasarį temsta, mūsų požiūriu, gana anksti, 18–19 valandą. O žmonės ten labai mėgsta aktyvų vakarinį gyvenimą. Pavyzdžiui, italai iki 20 valandos net nesėda vakarieniauti. Todėl aplinkos apšvietimas yra toks pat svarbus kaip ir namų, retas be jo apsieina.“
Kuo toliau, tuo labiau ir lietuviai rūpinasi apšviesti savo valdas. Dažnas iš jų keliaudamas po pietų kraštus ir matydamas vakare spalvotas palmes įvertina lauko apšvietimo privalumus. Tada gimsta pirminė mintis ką nors panašaus įsirengti. Bet dažniausiai galutinį sprendimą nulemia informacija, rasta internete, atsiliepimai socialiniuose tinkluose ir ypač gyvas pavyzdys, t. y. lauko apšvietimą įsirengę kaimynai.
Svarbiausias sodo apšvietimo įrengimo mitas
Dažnai apšviesti savo valdas lietuvius stabdydavo nuogąstavimai, kad tai – per brangu. Apšvietimo sistemą reikia įrengti ir išlaikyti. R. Rėderis paneigia šį mitą. „Palyginti su sodo įkūrimu tuščioje vietoje greta naujos statybos namo apšvietimo įrengimo kaštai nėra žymūs – kažin ar sudaro keletą procentų nuo bendros sodo įrengimo sumos“, – nuramina specialistas.
Jis sako, kad vis dar plačiai paplitęs mitas apie brangų sodo apšvietimą atsirado dėl seniau populiarių aukštos įtampos apšvietimo sistemų – gan brangiai įrengiamų, nekokybiškų ir neekonomiškų. „Senąsias tradicines aukštos įtampos (220 V) apšvietimo sistemas įrengti buvo gerokai brangiau. Pirmiausia reikia laikytis įvairių saugumo reikalavimų: turi būti apsaugoti laidai, jiems numatytas specialus žymėjimas, išvedžiojami tam tikrame gylyje (juk nenorėtumėte užkliudyti aukštos įtampos laido sodindami gėles?). Įrengti tokią sistemą privalo atestuotas elektrikas, todėl visas darbas kainuoja nemažai. Be to, esant srovės nuotėkiui, aukštos įtampos sistemą sudėtinga ir brangu taisyti, nes reikia specialisto, sudėtinga rasti giliai esantį laidą. Dar viena priežastis, kodėl aukštos įtampos apšvietimo sistema atrodo brangi – ji įrengiama visa vienu metu“, – sako R. Rėderis.
Tačiau specialistas sako, kad technologijos nestovi vietoje, todėl jau seniai yra geresnių, pigesnių ir ekonomiškesnių alternatyvų. „Dažniausiai rekomenduojame naudoti šiuo metu populiariausias žemos įtampos (iki 12 V) sodo apšvietimo sistemas, kurios yra daug efektyvesnės, pigiau įrengiamos ir išlaikomos. Jos tikrai prieinamos beveik kiekvienam“, – teigia jis. R. Rėderis pasakoja, kad žemos įtampos kabeliai nėra tokie pavojingi (pavyzdžiui, juos netyčia perkirtus kastuvu, niekas nenukentės), todėl nėra įterpiami giliai. Dėl to paprasčiau juos išvedžioti ir atlikti korekcijas. Pasak specialisto, išvedžioti tokį apšvietimą gali bet kuris meistras, želdinimo įmonės darbuotojas arba net pats sodo savininkas, pasiskaitęs instrukciją. Jį galima įrengti ne visą iš karto. Jei biudžetas ribotas, galima, pavyzdžiui, šiemet apšviesti verandą, kitąmet taką ir įvažiavimą į garažą, vėliau gėlyną.
Pašnekovas sako, kad daugeliui klientų įdomu, ar apšvietus sodą stipriai padidės jų išlaidos už elektrą: „Tai rūpi kiekvienam. Projektuodami apšvietimą, visada paskaičiuojame ir jo eksploatacijos sąnaudas. Ypač svarbu buvo įvertinti kainas energijos krizės metu, kai stipriai brango elektra. Taigi dažniausiai vienas šiuolaikinis, kokybiškas žemos įtampos sistemos šviestuvas, veikiantis kiekvieną naktį, įsijungiamas automatiškai, kai saulė nusileidžia, ir išjungiamas prašvitus, elektros suvartos už maždaug apie 1–4 eurus per metus.“ Kitaip tariant, šiuolaikiniai ekonomiški šviestuvai kišenės tikrai neištuštins.
Kaip išvengti klaidų
Pagrindinės sodo apšvietimo funkcijos – funkcionalumas, saugumas ir jaukumas. Be saugumo, reikia paminėti ir patogų įvažiavimą į garažą, apšviestas laiptų pakopas, aiškiai matomus terasos kraštus, tvenkinio lieptelį. Apšvietimas yra dar ir gražus. Kaip vieną iš svarbiausių klaidų R. Rėderis nurodo šviestuvą, kuris šviečia sau ir nieko neapšviečia. „Dar vienas dalykas, dėl kurio nuogąstauja klientai – akinimas. Taip neturi būti – šviestuvai negali trukdyti ilsėtis, šviesti į langus. Jie turi būti nukreipti nuo žmogaus akių. Klasikinis apšvietimas – stulpeliai su atviru ryškios šviesos šaltiniu geriau atrodys ne išdėstyti palei takelį, o įstatyti į aukštesnį daugiametį gėlyną greta miskantų, rododendrų, pušų. Augalai šviesą šiek tiek blokuos, tačiau kartu išryškės ir patys. Tada vaizdas bus visai kitoks – matysime ne akinantį šviestuvą, o įspūdingų spalvų augalą, kuris naktį atrodys kitaip negu dieną.“
Labiausiai apšvietimas pasiteisina tamsiuoju metų laiku. „Nors žiemą lauke neužsibūname, bet vaizdas pro langą labai svarbus – iš virtuvės, svetainės, darbo kambario, net vietos, kurioje sportuojate. Pastebėjote, kad sporto salėse pirmiausia užimami bėgimo takeliai prie langų? Todėl reikia apšviesti taškus, į kuriuos pirmiausia krypsta akys. Net veranda, kuri žiemą mažai naudojama, tinkamai apšviesta pratęs erdvę už lango ir suteiks namams jaukumo. O lesyklėlė, kuri dieną traukia žvilgsnį dėl aplink besisukiojančių paukštelių, naktį apšviesta, kad ir tuščia, atrodys paslaptingai ir romantiškai.“
O kad galima būtų iš karto džiaugtis aplinkos apšvietimu, R. Rėderis siūlo rinktis geros kokybės šviestuvus ir, be abejo, turėti projektą. Jei sodas dar tik projektuojamas, geriausia iškart pasirūpinti ir apšvietimu. Kita situacija – kai sodas jau sukurtas. „Labai gerai, jei sode ar greta jo yra brandžių augalų, kurie apšviesti iškart puikiai atrodys. Šiandieninės technologijos leidžia atlikti apšvietimo testavimą konkrečiame kieme. Atvykęs specialistas pademonstruoja, kaip dera vienas ar kitas šviestuvas, kaip atrodo skirtingai apšviesta aplinka, kaip keičiasi vaizdas, šviesa akcentuojant vienus ar kitus sodo kampelius. Tada daug lengviau įvertinti ir pasirinkti tai, kas patinka.“
Specialistas sako, kad gyvai pamačius, kaip tamsoje atsiskleidžia apšviesti seni, aukšti medžiai, būna lengviau pasirinkti tinkamus variantus. „Kokybiško apšvietimo tikslas – pirmiausia demonstruoti ne patį šviestuvą, o jo efektą. Galima apšviesti iš apačios arba išskirti kelias šakas, jų išsišakojimus, šviesą nukreipiant žemyn. Gražus efektas gaunamas apkabinėjus lapuočius stambiomis lemputėmis, atliekančiomis lapų funkciją – taip apšviečiamos Laisvės alėjos liepos Kaune.“
Apšvietimo naujovės
Aplinkos apšvietimas – populiari kraštovaizdžio tema, todėl jo pasirinkimo galimybės didėja kiekvienais metais. „Atsiranda daugiau šviestuvų tipų, jie mažėja, juos integruoti ir reguliuoti galima vis įvairiau, vis labiau taupoma elektros energija. Sodo šviesą galima valdyti per nuotolį. Techninės galimybės neriboja ir šviesos spalvų. Jei anksčiau spalvoti šviestuvai skleisdavo ne visada skoningas mėlyną arba žalią spalvas, tai šiuolaikiniai turi beveik neribotą spalvų gamą. Atspalviai subtilesni, individualesni. Pavyzdžiui, jau galima sukelti saulėlydžio ar saulėtekio efektą.“
Kartais klientai vengia apšviesti sodą manydami, kad šviestuvai švies į langus. Naudojant kokybiškus šviestuvus to baimintis nereikėtų, nes jie iškart sureguliuojami taip, kad netrukdytų gyventojams. Be to, jų intensyvumą galima keisti. Net yra technologija, kuri leidžia šviestuvams prisitaikyti prie aplinkos apšvietimo ir per pilnatį jie šviečia silpniau.
Rėderis pamini dar vieną naujovę – šviesos muzikos efektus: „Visi esame matę reprezentacinėse pasaulio miestų vietose apšviestus fontanus, šokančius pagal muziką. Dabar panašų efektą galima sukelti savo sode – vakarėlio metu šviesos gali keistis pagal jūsų grojamą muziką. Tai įsigyti jau realu ir nėra labai brangu. Tačiau bet kokia technologija efektyviausia bus tada, kai ją naudosime protingai ten, kur reikia. Nuspręsti, kaip konkrečiu atveju geriausia, gali tik žmogus. Kūrybiškumas padeda sukurti įdomias kompozicijas, kurias gera ir smagu matyti visais metų laikais, keičiantis aplinkai.“
Pakeitimai apšviečiant sodą
Dažnas klausimas – ar esamą apšvietimo sistemą teks perdaryti? R. Rėderis atsako: „Tai padaryti neišvengiamai reikės. Tikras sodininkas niekada nebūna patenkintas savo sodu: augalai keičia vieni kitus, jis plečiasi, didėja. Žinoma, apšvietimas eina iš paskos. Jei mažai pušelei gražiai apšviesti užtenka vieno šviestuvo, tai išaugusiai reikės daugiau.“
Anot specialisto, korekcijos yra reikalingos. Tai taip pat normalu, kaip ir namo remontas. Aukštos įtampos sistemą perdaryti brangiau ir sudėtingiau, tačiau nėra neįmanoma. „Kažkada apšvietimo sistemos pasensta, atsiranda energetiškai efektyvesnių. Žemos įtampos apšvietimas paprastesnis. O kad pakeitimų reikėtų mažiau, jie būtų paprastesni, mes rekomenduojame įrengiant apšvietimą (pavyzdžiui, lemputes) ant medžio palikti vietos augti šakoms. Ir, žinoma, daugeliu atvejų siūlome rinktis žemos įtampos sistemas. Jos yra saugesnės, tad tiek įrengiant, tiek eksploatuojant ar koreguojant nerizikuojama nei žmonių, nei gyvūnų gyvybėmis.“
Kartais pakeitimų reikia per visus metus – ne visada žiemą ir vasarą norisi apšviesti tas pačias vietas arba naudoti tuos pačius šviestuvus. Dažnai vasarą gražus gėlynas žiemą būna nedekoratyvus. Tokiu atveju tiesiog galima išjungti tos vietos apšvietimą iki pavasario. R. Rėderis siūlo ir kitus sprendimus: „Kartais kitaip apšvietus neestetišką gėlyną galima paversti estetišku! Pavyzdžiui, matomoje vietoje turite rožyną, kuris sezono metu apšviestas atrodo labai gražiai, o žiemą – nykus, nukarpytas ir uždengtas. Tokiu atveju vasarą galima apšviesti žiedus, o žiemą išjungti šviestuvus ir uždengtas rožes dekoruoti šviečiančiomis girliandomis. Gėlynui nužydėjus, vietoj augalų tinka pastatyti apšviečiamas dekoracijas, keičiamas pagal šeimininkų norą arba metų šventes: Helovino moliūgą, Kalėdų senelio figūrą, Valentino dienos širdeles. Ta vieta visada bus gyva ir trauks žvilgsnį.“
Jaukumas grįžtant namo
„Kai manęs klausia, kokie yra sodo apšvietimo trūkumai, negaliu sugalvoti nė vieno, – šypsosi R. Rėderis. – Apšviestas sodas, medis, kompozicija naktį išplečia erdvę. Sodas, matomas pro langą, projektuotojų dažnai laikomas beveik dar vienu kambariu, namų tęsiniu. Vaizdas pro langą suteikia papildomo svarumo interjerui. Bet mūsų klimato sąlygomis daugiau kaip pusę metų pro jį grįžę iš darbo matome vien savo atspindį. Apšviestą kiemą galime naudoti ir žiemą, prisijaukinti. Juk žiemą gražūs būna ne vien spygliuočiai. Plikos lapuočių šakos, daugiamečių žolynų graižai išlieka estetiški. Juos tinkamai apšvietus, kieme galima sukurti jaukią ir nepakartojamą atmosferą. Be to, matysime ir puikų vaizdą pro savo langą.“
Apšviestas sklypas matomas iš toli, ir tai svarbu visiems namiškiams. „Namus įsirengiame tam, kad turėtume kur sugrįžti, – sako specialistas. – Tai mūsų saugumo, ramybės uostas. Visą laiką labai smagu, kai grįždamas namo matai apšviestus namus – iškart susidaro įspūdis, kad tavęs laukia. Tokį vaizdą sukuria apšviestas namo fasadas, varteliai, akcentinis medis, kita sodo detalė. Kai kas juokiasi, kad vaizdas skirtas kaimynams, bet aš manau, kad ne tik jiems. Jis skirtas kiekvienam žmogui, grįžtančiam namo.“
Giedrė Rymeikė
