Sodo visžaliai – visus metus aplinkai suteikiantys gyvybės

Jeigu įsivaizduojate, kad visžaliams augalams priežiūra nereikalinga – klystate. Juk dalis jų gali žiemą nukentėti. Nesistebėkite, kad kai kuriuos augalus rekomenduojama uždengti eglišakėmis, kartonu ar kita medžiaga. Labai šaltos žiemos, staigūs temperatūros svyravimai, vėlyvos pavasarinės ir ankstyvos rudeninės šalnos juos veikia nepalankiai.
Jeigu turite sodą, žinote, kad visžaliai augalai dažniausiai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo saulės. Pavasarį daugelis gindamiesi nuo perkaitimo ima garinti drėgmę, o šaknys dar būna įšalusios. Tad augalai paprasčiausiai džiūsta. Sudarykite palankias augimo sąlygas. Mat dažnai jie auga blogoje vietoje, netinkamo rūgštingumo dirvoje, prastai prižiūrimi (blogai tręšiami ar visai netręšiami ir kt.).
Prieš pirkdami visžalį augalą ne tik perskaitykite tai, kas parašyta etiketėje. Paieškokite apie jį informacijos internete. Pasidomėkite, ką pasakoja mūsų sodininkai. Užsienio augintojų tinklaraščiuose ir visžaliai, ir priežiūra gali būti visiškai kitokie – juk skiriasi klimato zonos, geografiniai regionai.
Pasisodinote augalą ir nerimaujate, ar jis ištvers žiemą? Blogai įsišakniję ir jauni visžaliai yra jautriausi šalčiui. Nevėluokite jų pasodinti. Tai geriau daryti pavasarį, o ne rudenį. Neseniai įsigytus ir pasodintus augalus vertėtų dvejus metus dengti eglišakėmis. Nuo rugpjūčio jie nebetręšiami, kad, užuot ruošęsi šaltajam periodui, vėl nepradėtų augti, žydėti. Pamulčiuokite – dirva mažiau įšals ir augalai pavasarį nenudegs.

Kur sodinti?

Pagrindinė visžalių augalų stiprybė – puošnumas ir žiemą, ir vasarą. Tik nedarykite klaidos: neprisodinkite per daug tokių krūmų, puskrūmių ir spygliuočių – sodas atrodys dirbtinis. Tegul jie sudaro apie 30 proc. visos augmenijos.
Visžaliai augalai turi daug gerų savybių, todėl iš tiesų galėtų puošti jūsų sodą. Vis dėlto kai kuriuos iš jų sodininkai renkasi dėl gražių žiedų, o ne dėl lapų. Tai amerikinis, kaukazinis ir daūrinis rododendrai, gauruotasis putinas, siauralapė balžuva, šilinis viržis, erikos, plačialapė kalmija.
Vienoje gentyje yra ir visžalių, ir vasaržalių augalų, tad negalvokite, kad, pavyzdžiui, visi putinai jūsų sode žiemos. Kai kurių iš jų žiedai ne itin išvaizdūs, bet užtai labai gražūs lapai. Tai bergenija, gausiažiedis bereinutis, japoninė skimija, paprastoji mietveinė, dyglialapė mahonija. Kiti vertinami dėl lajos formos, spalvos: ožekšnis, paprastasis buksmedis, gebenė lipikė. Iš jų lengvai išsirinksite tinkamą bet kuriai sodo vietai.
Labai mėgiami daugiamečiai kiliminiai visžaliai augalai: Fortūno ožekšnis, paprastoji mietveinė, gebenė, šliaužiančioji bruknuolė, mažoji žiemė. Kol nėra sniego, jie nepaiso rudens perspėjimų ir puošia sodą žalia lapija. Buksmedžiai labai tiks netoli įėjimo arba gėlyno apvadui. Erikos, viržiai, balžuvos, kalmijos tegul dabins gėlynus.
Kruopščiai parinkti žemaūgiai ir kiliminiai augalai gražiai atrodys alpinariume. Jie išsklaidys akmenų skleidžiamą niūrumą. Tai nykštukiniai rododendrai, ožekšniai, gulsčioji gaulterija, miltinė meškauogė, viržiai, erikos, Damerio kaulenis.
Nors Lietuvoje šaltoka, galima pamatyti ir visžalių lianų. Galbūt švelnesnės žiemos ir kiti veiksniai lemia, kad gebenė lipikė auginama jau gana dažnai. Visžalis sausmedis naudojamas saulėtų, nuo vėjų apsaugotų vietų vertikaliam želdinimui, bet apšąla (kaip ir Fortūno ožekšnio formos).
Tad išsirinkite keletą visžalių augalų, pasodinkite tinkamoje vietoje, ir jie pagyvins sodą vėlyvą rudenį bei žiemą.