Šparaginių pupelių auginimo ABC

Maistine verte ir derliumi šparaginės pupelės nenusileidžia giminaitėms. Baltymų kiekiu jos pranoksta žuvį, mėsą. Pupelėse gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų (natrio, kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo), ląstelienos. Žaliose ankštyse yra daug vitamino C ir karotino, o grūduose – vitaminų B1, B2, PP, aminorūgščių.
Liaudies medicina šparagines pupeles pataria valgyti sergantiems gastritu ir sutrikus skrandžio sulčių sekrecijai. Jos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, padeda šalinti iš organizmo skysčių perteklių, vartotinos gydantis inkstų, šlapimo pūslės ligas, hipertoniją. Šiose pupelėse susikaupia daug kalio, reikalingo širdies raumeniui stiprinti.
Mitybos specialistai mano, kad šių daržovių patiekalai padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme. Ankštys yra puikūs vaistai sergantiems diabetu, mat jose esantis argininas veikia panašiai kaip insulinas. Šparaginės pupelės – ir dietinis produktas.

Auginimo ypatumai

*Šparaginės pupelės – šilumamėgės daržovės. Sėjamos gan vėlai – gegužės viduryje ar net pabaigoje, nuo vėjų apsaugotoje saulėtoje vietoje.
*Tinkamiausia vidutinio sunkumo, nerūgšti, humusinga dirva. Ji turi būti ne šaltesnė kaip 10 °C (dienomis oras įšyla iki 20 °C, naktimis nebūna šalnų).
*Norint derlių paskubinti, galima sėti pamirkytas ir net padaigintas sėklas. Tik svarbu, kad dirva būtų pakankamai drėgna. Optimali augimo temperatūra – 20–25 °C.
*Vijoklines pupeles galima sėti keliomis dienomis anksčiau ar pridengti daržo plėvele, mat jos ilgiau auga.
*Krūminės šparaginės pupelės sėjamos eilėmis 20 cm, vijoklinės –5–10 cm atstumais, 3–4 cm gylyje, paliekant 40–80 cm pločio tarpueilius. Sėja pakartojama kas 5 dienas ar sėjamos skirtingo ankstyvumo veislių sėklos.
*Kol daigai jauni, būtina kelis kartus supurenti žemę, kad šaknys gautų pakankamai oro. Jos į žemę įsiskverbia iki 1 m.
*Pupelės pakenčia trumpalaikes sausras.
*Daugiausia maisto ir vandens šiems augalams reikia dygimo metu ir augant ankštims. Drėgmės trūkumui mažiau atsparios vijoklinės šparaginės pupelės.
*Augalai tręšiami kalio superfosfatu (30 g/m2). Formuojantis žiedpumpuriams ir per žydėjimą papildomai reikia kalio ir fosforo trąšų (10–15 g/m2). Ant šaknų esančios gumbelinės bakterijos papildo dirvą azotu. Tačiau jaunų augalų šaknys dar negamina azoto, todėl juos reikia tręšti amonio salietra (15 g/m2). Pupelėms būtini mikroelementai (boras ir molibdenas).
* Pupelės, priklausomai nuo veislės, pradeda žydėti 30–50 dienų po sudygimo. Žydi beveik mėnesį. Ankštims pradėjus megztis, po dviejų savaičių, galima skinti pirmą derlių. Sėklos tuo metu būna 4–5 mm dydžio, o ankštys mėsingos, sultingos ir trapios.