Sparnai, sukami vidurio lygumų vėjų
2016 m. 19 liepos d.
XIX a. pabaigoje, už kilometro nuo šalimais plytinčių Panevėžio žiburių, miesto prieigose, buvo pastatytas vėjo malūnas. Šioms Lietuvos vidurio lygumos vietoms būdingi tolygūs vėjai buvę palankūs naujakuriui, kurio liemuo ir kepurė buvo sumeistrauti šiek tiek atokiau į rytus nuo buvusio vienkiemio, kad už statinių vingių ir želdinių bangų nekliūtų plūstantys vėjų srautai.
 |
Malūną, kurį šiandien keliaudami Panevėžio link galime atrasti adresu Ramygalos g. 121A (Panevėžys), 1875 m. pastatė Mikalajūnas. Neilgai trukus vos už 150 metrų, šiauriau nuo jo, buvo pastatydintas antrasis vėjo malūnas. Jau tarpukariu Mikalajūno malūno girnas suko ne tik vėjas, bet ir garo variklis. Čia miestelėnams ir apylinkių ūkininkams jis visą laiką dvejomis girnomis grūdus maldavo, pikliumi sijodavo. 1931 m. iš buvusio šeimininko malūną nupirko Zenonas Pranckūnas, šalia malūno papildomai įrengęs vilnų vėlimo ir dažymo dirbtuves.
Pokario metais malūnas buvo nacionalizuotas ir priklausė ,,Pramkombinatui“, vėliau – Gyventojų buitinio aptarnavimo kombinatui. Pastačius naują elektros variklį, valcus, per mėnesį buvo sumalama 220 tonų grūdų. Tuo metu šalia malūno dar buvo įrengta lentpjūvė. 1980 m., susidėvėjus įrenginiams, malūnas buvo uždarytas ir perduotas Panevėžio miesto kultūros skyriui.
Zenonas Baubonis, Dovilė Ryla
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ liepos numeryje.
