Specialusis projektas. Statau iš molio. Molis šildo ir maitina

Netolimoje praeityje, kada įrankiai dar nebuvo tobuli, o šiltai ir sočiai gyventi norėjosi, molis buvo vienintelė priemonė, iš kurios buvo galima suformuoti reikiamo tūrio ir formos, nesudėtingos konstrukcijos krosnį, skirtą maisto ruošimui, drauge – ir būsto apšildymui.
Žvelgiant istoriškai, molinė krosnis yra vienas archajiškiausių virtuvės prietaisų, skirtų maisto ruošai, nuo priešistorinių laikų iki šių dienų evoliucionavęs ir ganėtinai stipriai pakitęs. Pradedant nuo paprasčiausio – sulipinto iš molingo grunto ir pievų žolių, gyvūnų ašutų bei vilnos mišinio, šiek tiek įgilinto į žemę laužo tipo ugniakuro, baigiant uždaro tipo švaria krosnimi, kurios viršutinį skliautą–kupolą formuoja molio ir organinių užpildų kevalas, o šiluma ateina per suformuotą kanalų sistemą iš žemiau esančios pakuros. Formų, medžiaginės sudėties įvairovė skirtinguose geografiniuose regionuose – išties nemaža, todėl, atsirinkus itin senos, laiko patikrintos patirties elementus, nesunku juos sujungti su šiandienos poreikiais bei apimtimis ir suformuoti dabarties standartus atitinkančią krosnį iš molio.

Ričardas Skorupskas, statybos iš molio entuziastas, fizinių mokslų daktaras (VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra).

Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ spalio numeryje.