Specialusis projektas. Statau iš molio. Nei molinis, nei medinis
2016 m. 29 vasario d.
Aplinkui yra daug senos statybos būstų, kurie mums atrodo tokie įprasti, kaip ir visi kiti, bet tik iki tol, kol neprakrapštėme storoko kalkinio tinko sluoksnio, kol nepamatėme laiko paveikto ir atidengto sienos lopo. O, išvydę sienos turinį, iš nuostabos nejučiomis paklausite: kas gi čia?.. Iš ko visa tai?.. Šiuo atveju kiekvienas, pateikęs atsakymą „medis“ arba „molis“, yra savotiškai teisus: aptariamoje sienoje tiek medžio, tiek molio yra beveik tiek pat – šių medžiagų didesnis ar mažesnis kiekis skiriasi priklausomai nuo pasirinkto statybos būdo.Šiuolaikiškai tokį statybos būdą galima pavadinti hibridine moline statyba, kada medis (malkos – pliauskos, atraižos, plonesnės ar storesnės šakos) tam tikra iš anksto numatyta tvarka sulipinamas molingu mišiniu, tokiu būdu formuojant tvirtą, ilgaamžę ir juntamai šiltesnę sieną, nei anksčiau aprašytos. Sunku pasakyti, kam pirmam kilo mintis sujungti dvi aplinkoje labai gausiai paplitusias medžiagas, bet tai buvo tikrai vykęs sumanymas.
Tokie molio-medžio pastatai Lietuvoje ir dabartinės Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje žinomi jau nuo XIX a. pradžios, o amžiaus pabaigoje ir XX a. pradžioje dar labiau išpopuliarėję. Žinoma, tai nereiškia, kad visi to laikmečio pastatai buvo tik tokie ir ne kitokie, tiesiog tuo metu dėl statybinės medienos trūkumo teko ieškoti alternatyvių statybos būdų iš molio ir „medienos atliekų“, dėl to kaip tik šiuo laikmečiu jie tapo populiarūs. Laikas parodė, kad šios kasdieninėje mūsų aplinkoje itin dažnai sutinkamos medžiagos yra puikus ir labai ekonomiškas derinys, galintis atlaikyti kelių šimtmečių išbandymus.
Ričardas Skorupskas, statybos iš molio entuziastas, fizinių mokslų daktaras (VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra).
Apie tai, kaip paruošti medienos ir molio mišinį skaitykite lapkričio „Mano sodyba“ numeryje.
