Suomijos ir Lietuvos galimybė siekiant klimato neutralumo ta pati – miškai
Trečiadienį Vilniuje per dvišalį susitikimą Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Suomijos užsienio reikalų valstybės sekretorius Mattis Anttonenas sutiko, kad šalyse ypač reikšminga dalis siekiant klimato neutralumo priklauso nuo miškų.
„Jūs turite nemažai miškų, kaip ir mes. Miškai bus dalis sprendimo siekiant klimato neutralumo ir toliau stabilizuojant atmosferos būseną“, – atkreipė dėmesį Mattis Anttonenas.
Simonas Gentvilas taip pat paminėjo, kad Lietuvoje miškų plotas jau po trejų metų turėtų padidėti iki 35 proc., o 2030 m. – iki 40 proc. Suomijoje miškai užima tris ketvirtadalius teritorijos.
Suomija užsibrėžusi bene didžiausią klimato neutralumo ambiciją iš visų industrinių valstybių pasaulyje – anglies dioksido pėdsaką sumažinti iki nulio nusiteikusi jau 2035 metais. Lietuvos klimato neutralumo terminas, kaip ir daugumos kitų Europos Sąjungos šalių, – 2050-ieji.
„Mes žiūrime ta pačia kryptimi kaip suomiai, nors keliais žingsniais vis dar atsiliekame. Didžiausi Lietuvos iššūkiai – transportas ir žemės ūkis, kurie lieka, palyginti, didžiausiais emisijų šaltiniais. Tuo metu geriausiai sekasi atsinaujinančios energetikos srityje, kurios dalį 2030 metais ketiname padidinti iki 45 proc.“ – kalbėjo Simonas Gentvilas.
Beje, Mattis Anttonenas atkreipė dėmesį į retrospektyvią įvairenybę – įvardijo, kad paskutinį kartą Suomijos valstybė klimatui neutrali buvo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį.
„Iki XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio 90 proc. energijos gaudavome iš hidroenergetikos, neturėjome tiek mašinų, nekeliaudavome atostogų į Ispaniją, o namus šildėme biokuru“, – sustikime su ministru sakė Mattis Anttonenas.
